Visą gyenimą žmogus mokosi ir yra mokomas. Nuo jo pastangų pažinti save, pasaulį ir Dievą priklauso jo sielos ir Pasaulio būklė. Jei mums nepatinka pasaulis, kuriame gyvename, gal verta pagalvoti, ar viską padarėme, kad jis taptų Dievo karalyste, pažadėta Jėzaus. Senieji Biblijos pranašai skelbė, kad žmogus yra žemės dulkė, o Jėzus sakė priešingai: „Jūs šviesos vaikai“. Du labai skirtingi požiūriai į žmogų. Kokiu požiūriu tikime, tokie ir esame. Jei save laikote dulke, Dangaus karalystei nėra vilčių. Žmogų žemino ir gąsdino daug kas. Jie - melagiai. Jie privertė mus nebetikėti savimi. Žmogų, kuris save niekina, reiktų gydyti, bet tai ne medicinos užduotis. Kas mus išgelbės? Jas, kuris pavadino mus šviesos vaikais. Bet kas gi ta šviesa? Kur ją rasti? Bandykime išsiaiškinti. Beje, jus visi savo sielos autoriai ir visi „rašote“ savo knygas, o kažkas jas nuskaito. Fizikai sako, kad informacija nedingsta. Taigi...

Apie ką ši knyga?

Apie mane ir Tave, apie gyvenimo iššūkius ir šviesos ieškojimus, apie mūsų mokytojus ir apgavikus, apie mūsų dvasios negalias ir proto vingrybes, apie meilės akimirkas ir žūtbūtinę kovą už ją be atsako, nežinant tikrojo Jos šaltinio. Neišvengiau paminėti pinigo, politikos, valdžios ir bažnyčios, - visa tai turi įtakos mūsų gyvenimo kokybei ir sieloms. Apie Jėzaus žadėtą Ramybę ir beviltišką Jos ieškojimą proto patamsiuose, apie gyvenimą, kurį duoda Kūrėjas, o atima tie, „artimieji“...KAIP mums juos mylėti, jei nesimyli? Apie šventeivų apgaulę, žalojančią sielas ir praregėjimą. Apie išsivadavimo džiaugsmą, atsidavus tik Tam, kuris viską valdo. Ir, žinoma apie Viltį, Tikėjimą, Meilę ir atgailą.

Padėka

Dėkoju Tam, kuris vieną tamsų vakarą nušvietė mano protą ir ėmė traukti už plaukų į Šviesą. Už neįkainojamą Jo pagalbą, einant klaidžiais keliais iš nakties į auštantį rytą. Dėkoju Tam, kurio taip ilgai ieškojau ir neradau...nei gatvėje, nei bažnyčioje, nei tarp draugų, o pasirodo, kad Jis manęs laukė... manyje. TEN radau tai, kas svarbiausia.

Šią knygą suras tie, kuriuos privilios pats žodis Šviesa. Dėkoju iš visos širdies Tam Autoriui ir autoriams, kurie mane mokė ir mokė. Jie mane pakeitė. Jų mintis rasite knygoje. Dėkoju tiems, kurie mane palaikė ir suprato: Patricijai D. ir Povilui A. Knygą skiriu mylimam anūkui Justinui Teofiliui, kurį mylės Dievulis ir kuris, tikiuosi, Jį mylės. Gal jums bus svarbu žinoti, kad esu humanitarė, šiek tiek filosofė ir žurnalistė, knygų „graužikė“.

Likite su Šviesa.