IX–XIII a. sėlių apranga: 2020–2021 [sieninis kalendorius] / [teksto autorė Daiva Steponavičienė; fotografas Artūras Moisejenko; dailininkė dizainerė Alicija Širvinskienė]. – [Vilnius]: Vita Antiqua, [2019]. – [28] p.: iliustr.

Kelias: Radžiūnai – Vilnius: Atsiminimų takais / Vanda Kašauskienė [redaktorius Juozas Misevičius]. – Vilnius: Žuvėdra, 2019. – 542, [2] p.: nuotr.

Kukaukos šviesuoliai / [sudarytojas Vidmantas Jankauskas, kalbos redaktorė Vida Žilinskienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2019]. – 221, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Kupiškėnų biblioteka / 20).

Knyga apie Noriūnų seniūnijoje esantį kaimelį, iš kurio yra kilę keletas žymių Laumenskių ir Mikalauskų giminės atstovų. Skelbiamas V. Jankausko įžanginis straipsnis „Iš Kukaukos istorijos", Elenos Laumenskaitės-Baronienės atsiminimai, laiškai, amžininkų atsiminimai apie Kukauką ir su ja susijusius žmones.

Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje / Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė, Regina Rinkauskienė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. – 240 p.

Trejus metus buvo rinkta ir tiriama tarminė medžiaga iš penkiolikos kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektų punktų. Siekiant įžvalgų patikimumo, sąmoningai buvo pasirinktas nedidelis rytų aukštaičių patarmių plotas, esantis intensyvių kalbinių ir tarminių kontaktų zonoje: šios šnektos turi tiesioginį kontaktą su latvių kalba (kai kurie punktai ribojasi su Latvija) ir kaimyninėmis patarmėmis (kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių). Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas kupiškėnų patarmei, nes buvo iškelta hipotezė, kad pačios mažiausios ir intensyviausius vertikaliuosius ir horizontaliuosius ryšius patiriančios kupiškėnų patarmės paribio šnektos XXI a. kinta sparčiau nei didesnių ir įvairiais aspektais perspektyvesnių ar „stipresnių" uteniškių ar panevėžiškių patarmių šnektos. Siekiant atskleisti kupiškėnų paribio šnektų vartotojų kalbines nuostatas, 2015 m. buvo parengtas ir įvykdytas kupiškėnų patarmės Papilio punkto atstovų sociolingvistinis tyrimas.

Kupiškėnų kultūros kelias / [sudarytoja Aušra Jonušytė; tekstų autorės Aušra Jonušytė, Jolita Janušonienė, Karolina Vaižmužytė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorius Algirdas Petrulis]. – Kupiškis: Kupiškio kultūros centras, 2019 (Vilnius: UAB „Petro opsetas"). – 163, [1] p.: nuotr.

Knygoje aprašomos kultūros renginių Kupiškio krašte ištakos nuo XIX a. pabaigos, saviveiklininkų sambūriai tarpukariu.
Didesnis dėmesys skiriamas kultūrinei veiklai nuo 1950 m., Kupiškio kultūros namams jau pritaikius buvusį sinagogos pastatą ir įsikūrus 1982 m. užbaigtuose statyti naujuose šiuolaikiškuose rūmuose. Pateikiama trumpa informacija apie buvusius kultūros namų vadovus, specialistus, saviveiklos kolektyvus, spausdinami darbuotojų prisiminimų, straipsnių iš rajono laikraščių fragmentai. Atskiras skyrius skiriamas mūsų krašto pasididžiavimui – „Senovinėms kupiškėnų vestuvėms".
Chronologine tvarka vienu kitu sakiniu arba truputį išsamiau apžvelgti tik reikšmingesni ir įvairesnės paskirties renginiai. Nenorėta labai išplėsti ir didinti knygos apimties, tačiau ir iš to, kas paminėta, skaitytojai gali susidaryti vaizdą apie krašto kultūros išskirtinumą, sužinoti, ką kultūros darbuotojai nuveikė kurdami Kupiškio miesto kultūrinio gyvenimo mozaiką.
Leidinys gausiai iliustruotas Kupiškio kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų ir renginių nuotraukomis.

Kupiškis. 2018: kultūra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojas Vidmantas Jankauskas; redaktorė Danguolė Gudienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2019]. – 183, [1] p.: iliustr., faks., nuotr.

Nuo 2003 m. dailėtyrininko, žurnalisto V. Jankausko iniciatyva leidžiamo kasmečio kultūros ir istorijos almanacho 16-asis numeris daug solidesnis savo apimtimi (jau 184 p., dvigubai storesnis, negu pirmasis numeris) ir įvairesnis turiniu. Visų pirma akį patraukia viršelis, kuriame IX-XIII a. sėlių drabužiais apsirėdę folkloro ansamblio „Kupkėmis" nariai. O ką gi rasime almanachą pavartę? Kaip jau įprasta, leidinys prasideda rubrika „Metų renginys" – Virginija Juškienė aprašo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus renginius. Seniausi mūsų krašto istorijos šaltiniai publikuojami istoriko Alvydo Totorio straipsnyje „1603 metų Salamiesčio valdos inventorius". Alizavos kraštui skirtos trys V. Jankausko publikacijos: „Palėvenėlės Glemžų giminė", „Prūsagalė" ir „Pora epizodų iš partizaninio karo Kupiškio krašte ir dviejų šeimų istorijos". Skapiškėnus labiausia sudomins straipsniai apie jų krašte gimusius ar gyvenusius žymius žmones: „Jadvygos Vencevičaitės-Kutkuvienės laiškai artimiesiems", Aušros Jonušytės „Vasaros pokalbiai prie puodelio kavos su akademiku, Kupiškio garbės piliečiu Vytautu Merkiu", Aldonos Vasiliauskienės „Kotrynietė iš Skapiškio – sesuo Leonė" ir „Sėjęs Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Prasmingi kunigo Antano Vaškevičiaus darbai". Prisiminimais dalinasi grafiko Eduardo Jurėno našlė Vilija Jurėnienė, miškininkas Vidmantas Markevičius ir Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis. Pristatoma architekto, tapytojo Vytauto Bugailiškio ir poetės Gerdos Jankevičiūtės kūryba, publikuojamas pluoštelis Pirmojo pasaulinio karo metais Kupiškyje darytų nuotraukų, spausdinama kultūros renginių kronika ir naujausių leidinių apie Kupiškio kraštą bibliografija.

Mano prisiminimai / Gediminas Kaluina [redaktorė ir sudarytoja Lina Matiukaitė; kalbos redaktorė Virginija Juškienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, 2019. – 313, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Kupiškėnų biblioteka / 19).

Ši prisiminimų knyga – dovana iš praeities mums visiems, kurią paliko kupiškėnas biomedicinos mokslų daktaras, aukščiausios kategorijos chirurgas, mecenatas G. Kaluina (1929–2018). Aprašydamas savo vaikystę Petrošiškio ir Laukminiškių kaimuose, mokslą Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose, Kupiškio ir Panevėžio gimnazijose, medicinos studijas Kaune ir Charkove, nuveiktus darbus tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje, savo tėvų, savo giminės ir savo kartos žmonių likimus, prisiminimų autorius skvarbiai ir jautriai pažvelgė į laiko tėkmę, istorijos lūžius, visada išlikdamas pilietiškas žmogus ir karštas Lietuvos patriotas. Aktyvus visuomenininkas didelį dėmesį skyrė Kupiškio krašto istorijos paveldo tvarkymui ir įamžinimui. Aprašomi nebeveikiančių pradžios mokyklų, partizanų veiklos, sunaikintų sodybų, senųjų kapinių atminimo įamžinimo darbai, kuriems autorius negailėjo nei laiko, nei savo asmeninių lėšų. G. Kaluina prisiminimus rašė 2010–2011 m., jau sulaukęs garbaus amžiaus, naudojosi šeimos ir įvairių organizacijų archyvuose sukauptais dokumentais, nuotraukomis. Padėkos verti jo artimieji, suvokę prisiminimų vertę ir nepalikę užrašų dūlėti namų lentynoje.

Po Šimonių dangumi / [sudarytojai Renata Misiūnienė, Gintautas Černius]. – Panevėžys: UAB „Panevėžio spaustuvė", 2019. – 171, [1] p.: nuotr.

Pažintiniame leidinyje apie Šimonių parapijos sakralines vietas pateikiama išsami informacija apie Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir joje tarnavusius kunigus, vargonininkus ir bažnytinius chorus, veikusias katalikiškas organizacijas. Rašoma apie parapijos kapines, kaimų ir sodybų kryžius, koplytstulpius ir kitus paminklus, garsiuosius Žolinės atlaidus. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis ir šiandienos nuotraukomis.

Skapiškis. Senovė ir dabartis / [vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Aušra Jonušytė]. – Vilnius: Versmė, 2019; Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2019. – 1086, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Lietuvos valsčiai, kn. 37).

Tai septynerius metus rengta 37-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Skapiškio (Mituvos) 500 metų jubiliejui (2019), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (2020). Monografijoje publikuojami 33 straipsniai, kuriuose aprašomas Skapiškio krašto gamtinė aplinka, archeologiniai radiniai, istorija, sakralinių pastatų architektūra ir meno kūriniai, parapijos dvasininkų ir parapijiečių veikla, pokario metų partizaninis judėjimas, tremtinių likimas, etninis paveldas, muzikavimo tradicijos, žymiausi krašto paminklai, vietovardžiai, mokyklos ir bibliotekos istorija, kultūros namų ir miestelio bendruomenės veikla. Atskiri išsamūs straipsniai skiriami žymiems Skapiškio krašto žmonėms: paskutiniam tarpukario Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui, aktorei Eugenijai Bajorytei-Adomaitienei, istorikei Aldonai Vasiliauskienei ir kt. Publikacijų autoriai ne tik žymūs Lietuvos mokslininkai (Mantas Arbūzas, Arūnas Bubnys, Gaila Kirdienė, Dalia Klajumienė, Vytautas Merkys, Alfonsas Motuzas, Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika, Stasys Skrodenis, Aldona Vasiliauskienė, Jolanta Zabulytė ir kt.), bet ir skapiškėnai bei kupiškėnai (Violeta Aleknienė, Roma Bugailiškienė, Aušra Jonušytė, Stanislava Mažeikytė, Vidmantas Markevičius, Aliutė Elena Markevičiūtė, Jolita Pipynienė, Vita Vadoklytė). Monografija gausiai iliustruota archyvinėmis ir šiandienos nuotraukomis.

Uoginių kaimo šviesuolis Adomas Petrauskas ir jo muziejus: Adomas Petrauskas, a learned person in the village of Uoginiai, and his museum / [sudarytoja Aušra Jonušytė; tekstų autorės Aušra Jonušytė, Skaidrė Urbonienė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorius Algirdas Petrulis; vertėjas Jeffrey Clarke]. – Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2019 (Vilnius: UAB „Petro opsetas"). – 111, [1] p.: nuotr. – Gretut. tekstas anglų kalba.

Knygoje rašoma apie kraštotyrininką, muziejininką Adomą Petrauską (1914–2004), jo 1969 m. įkurtą muziejų, šio muziejaus pastatų kompleksą, etnografijos, istorijos, dailės, raštijos, gamtos ir archeologijos eksponatus, žymiausius lankytojus. 1996 m. A. Petrauskas savo muziejų padovanojo Kupiškio rajono savivaldybei ir jis tapo Kupiškio etnografijos muziejaus filialu, kuriame 7136 eksponatai. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.

Atsiminimai / Elena Minkevičienė. – Obonys, 2018. – 63, [1] p.: nuotr.

Obonių kaime 1923 m. gimusi Elena Aidukaitė-Minkevičienė pasakoja apie savo šeimą – senelius, tėvus, brolius ir seseris, kaimynus, apie tragiškus pokario metų įvykius ir gyvenimą Sibiro tremtyje. Knygelėje nemažai poetinių intarpų – autorės eilėraščių ir liaudyje dainuojamų dainų.

IX–XIII a. sėlių apranga. 2019: Kalendorius / [teksto autorė Daiva Steponavičienė; fotografas Artūras Moisiejenko; dailininkė dizainerė Alicija Širvinskienė]. – [Vilnius: VšĮ „Vita Antiqua“], [2018]. – [28] p.: nuotr.

Kalendorius iliustruotas nuotraukomis, kuriose IX–XII a. sėlių kostiumai, sukurti remiantis Anykščių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų sėliškų vietovių bei Latvijoje ištirtų sėlių paminklų vėlyvojo geležies amžiaus archeologine medžiaga. 2017–2018 m. sukurta ir pagaminta 12 kostiumų (7 moterų ir 5 vyrų) iš natūralių medžiagų, vilnos, lino, žalvario, stiklo, odos, naudojant išimtinai rankų darbą. Kostiumus rekonstravo archeologė dr. Daiva Steponavičienė, drabužius, papuošalus ir kitus aksesuarus gamino profesionalūs audėjai, siuvėjai, pynėjai, mezgėjai, odininkai, juvelyrai. Kostiumus demonstruoja Kupiškio folkloro klubo „Kupkėmis“ nariai: Ina Mudurienė, Ramunė Jarmalavičiūtė, Irena Gricienė, Rasa Krikščiūnienė, Alma Pustovaitienė, Aušra Uldukienė, Ingrida Tubelienė, Raimondas Gurklys, Vaclovas Girdvainis, Gintautas Vaitonis, Povilas Narbutas ir Vytautas Knizikevičius. 

Jutkonys ir jutkoniečiai: Kupiškio kraštas / [sudarytojas Lina Vidugiris]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidyklos spaustuvė, 2018. – 476 p.: nuotr., žml.

Jutkoniečio docento L. Vidugirio sudarytoje knygoje pateikiami Jutkonių kaimo (Kupiškio seniūnija) istoriniai metmenys, jutkoniečių vardų ir pavardžių bei tarmės apžvalga, aprašomi senųjų sodybų pastatai, spausdinami Teofilio Čiurlio, Aldonos Čiurlytės, Gedimino Kaluinos, Vladislovo Keršulio, Kazimieros Danutės Vilkaitės-Sokienės, Algimanto Zolubo ir kitų prisiminimai. Didžiąją knygos dalį sudaro aprašymai apie kaime gyvenusias ir šiuo metu gyvenančias Babickų, Čiurlių, Jonuškų, Kilkų, Puronų, Vaitiekūnų, Vyčinų, Vidugirių ir kitas šeimas: pateikiamos biografinės žinios ne tik apie jutkoniečius, bet ir apie jų sutuoktinius, vaikus, vaikaičius ir provaikaičius. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.

Ką tyli akmenys: Viksvų giminės istorija / Vidmantas Jankauskas [redaktorė Vida Žilinskienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, 2018. – 270, [2] p.: iliustr., nuotr.  – (Kupiškėnų biblioteka / 17).   

Ši knyga, sumanyta kaip mažo Akmenės kaimelio (Salamiesčio parapija) ir jame gyvenusių žmonių istorija, išsiplėtė iki geneologinės Viksvų giminės studijos. Aprašomi dviejų Viksvų kiemų žmonių likimai, daugiau dėmesio skirta dviems žymiausiems giminės atstovams: kunigui, švietėjui, poeto Antano Baranausko bičiuliui Pranciškui Antanui Viksvai (1832–1907) ir kunigui, knygnešiui Juozapui Viksvai (1860–1920). Rengiant knygą panaudota įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos archyvuose, Kupiškio krašto Romos katalikų bažnyčių metrikų knygose surasta medžiaga, spausdinami Česlavos Viksvienės, Irenos Viksvienės, Venanto Mačiekaus, Viliaus Užtupo ir kitų amžininkų atsiminimai.

Kupiškio krašto archeologinės ir mitologinės vertybės / [sudarytoja  Alma Totorytė-Pustovaitienė]. – Utena: UAB „Utenos Indra“, 2018. – 108 p.: iliustr., žml., nuotr.

Leidinyje aprašomi Kupiškio rajono archeologijos ir mitologijos paminklai bei botaniniai gamtos paveldo objektai, pateikiama informacija apie dabar esamus ir jau sunaikintus paminklus bei objektus. Aprašoma: 12 piliakalnių, 5 kapinynai, 11 pilkapynų, 8 senkapiai, 2 Alko salos, 2 alkakalniai, 2 mitologiniai kalnai, 1 mitologinė pelkė, 1 dubenuotas akmuo, 4  medžiai. Tekstas iliustruotas lokalizacijos planais, žemėlapiais, senosiomis ir dabartinėmis objektų nuotraukomis, radinių piešiniais ir nuotraukomis. Pateikiama tarmiška tautosakinė medžiaga – padavimai, legendos, žmonių pasakojimai. Knyga parengta ir išleista įgyvendinant Kupiškio kultūros centro projektą „Kupiškio krašto archeologijos ir mitologijos verčių įprasminimas“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kupiškio rajono savivaldybė. 

Kupiškio krašto vaizdai: Fotografijų albumas / [parengė Aušra Jonušytė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorius Algirdas Petrulis; vertėjas Jeffrey Clarke]. – [Kupiškio etnografijos muziejus], 2018 (Vilnius: UAB „Petro ofsetas“). – 255, [1] p.: nuotr. – Gretut. tekstas anglų kalba.

Knygos pratarmėje muziejininkė A. Jonušytė rašo apie Kupiškio etnografijos muziejuje saugomą fotografijų fondą, dažniausiai fotografuotus įvykius, objektus. Menotyrininkė dr. Agnė Narušytė straipsnyje „Nuo dviejų bokštų“ aptaria Kupiškio kraštą reprezentuojančias fotografijas, trumpai pristato žymiausius fotografus: Kazimierą Juozaką (1857–1944), Juozą Karaziją (1906–1987), Povilą Šinskį (1878–1974), Nikodemą Mickevičių (1912–1996), Oną Balytę (1882–1962), Veroniką Šleivytę (1906–1998), Bronių Dūdą (1921–1991), Juozą Kraujūną (1945–2008). Fotografijų chronologinė aprėptis – daugiau kaip šimtas metų: albumas prasideda 1904 metais datuota J. Karazijos fotografija, kurioje seserys Glemžaitės, o baigiasi 2018 metais Pauliaus Kalamažniko užfiksuotais vaizdais. Spausdinamos 228 fotografijos iš Kupiškio etnografijos, Šiaulių „Aušros“, Panevėžio kraštotyros, Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos ir Skapiškio pagrindinės mokyklos muziejų ir Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos fondų, asmeninių Jono Povilo Vaitiekūno, Domo Vaitkūno, Tautvilio Muntrimo, Joanos Šešelgienės, Eleonoros Keršulienės, Stanislavos Mažeikytės, Lino Balčiūno, Onos Starkutės ir kitų albumų.

Kupiškis. 2017: kultūra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojas  Vidmantas Jankauskas; redaktorė Danguolė Gudienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2018]. – 171, [1] p.: iliustr., faks., nuotr.

Leidinio 15-asis numeris prasideda V. Jankausko straipsniu „Kupiškėnų enciklopediją“ užbaigus“. Rubrikoje „Istorijos puslapiai“ trys publikacijos: Rūtos Janonienės „Lauryno Gucevičiaus šeimos likimai“, V. Jankausko „Kozmianų šeimos istorijos fragmentai“ ir Alvydo Totorio „Paskutinis Žaidelių mokyklos dešimtmetis. 1986–1997 m.“. „Atsiminimų puslapiuose“ spausdinami du straipsniai: profesoriaus Vlado Žuko „Iš susitikimų ir pasikalbėjimų su Kaziu Šimoniu“ ir kunigo Broniaus Šlapelio „Mano vaikystė Bugailiškiuose“. Labai informatyvus rašinys „Subačiaus stoties parapijos ir bažnyčios istorija“, surastas šios bažnyčios klebono Povilo Jankevičiaus archyve. Keletas įdomių publikacijų rubrikoje „Tėviškėnai“: Violetos Aleknienės „Nesudainuota daina prie Vidugirio miško“ (apie liaudies muzikantą Jurgį Stankevičių), dr. Aldonos Vasiliauskienės „Mokytoja Stanislava Mažeikytė – Skapiškio šviesulys“, V. Jankausko „Iš Liongino Šepkos geneologijos“, dr. Dalios Dilytės „Atsiminimai apie Praną Gerulį“. V. Jankauskas dar rašo rezistencijos tema („Lyg pas mus nebus Velykų: Suvaidiškių tragedija ir jos užkulisiai“) ir apie kunigą Vincentą Bijeiką („Savo krūtinę stačiau už tikėjimą ir lietuvybę“). Pristatoma subatėnės dailininkės grafikės Dalios Loretos Grybauskaitės ir Miliūnų kaime gimusio poeto Viliaus Baltrėno kūryba, spausdinama 2017 metų kultūros kronika, naujausių leidinių apie Kupiškio kraštą bibliografija.

Mes – Vilniaus kupiškėnai / Vilniaus kupiškėnų klubas [sudarytoja Filomena Marčiulionienė; redaktorė Vida Žilinskienė]. – Utena: Utenos Indra, 2018. – 572, [1] p.: nuotr.

Knyga apie Vilniaus kupiškėnų klubą, kuris kaip visuomeninė pelno nesiekianti kultūrinės ir pilietinės veiklos organizacija įsteigta 1991 m. vasario 22 d. Knyga prasideda dabartinio klubo prezidento Viliaus Bartulio įžanginiu žodžiu. Klubo veiklą aprašo buvę jo prezidentai Žybartas Simonaitis (1991–1997), Liucija Venclovaitė (1998–2006) ir Filomena Marčiulionienė (2006–2017), pateikta nemažai nuotraukų, kuriose užfiksuoti renginiai, susitikimai, ekskursijos, kultūros paveldo įamžinimui skirtos iniciatyvos ir kt. Didžiąją knygos dalį sudaro Vilniaus kupiškėnų klubo narių biografijos (jų 153), spausdinamos ir buvusių aktyvių klubo narių, kurie jau išėję Anapilin, biografijos (jų 22).

Mokytojo ir vargonininko atsiminimai / Balys Kašponis; pratarmės autorius Rimtautas Karolis Kašponis [parengė Osvaldas Janonis; redagavo Vituolis Joneliūnas; apipavidalino Vidmantas Jankauskas]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, 2018. – 133, [2] p.: iliustr., nuotr.  – (Kupiškėnų biblioteka / 18).   

 Pakriaunių kaime (Obelių valsčius) gimusio mokytojo ir vargonininko B. Kašponio (1891–1973) atsiminimai, kuriuos išsaugojo jo sūnus muzikologas R. K. Kašponis. Mokytojo gyvenimas buvo labai permainingas, jis mokėsi ir dirbo Latvijoje, Kaune, tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje, grįžęs į Lietuvą dirbo įvairiose Panevėžio apskrities švietimo įstaigose. B. Kašponio gyvenimas susietas ir su Kupiškio: 1945–1947 m. dirbo Kupiškio valsčiaus Švietimo skyriaus vedėju, 1947–1957 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje dėstė rusų kalbą, vadovavo mokytojų instrumentiniam ansambliui. Knygoje spausdinami ir buvusio B. Kašponio mokinio, chorvedžio Prano Jankausko prisiminimai.

Šepetos durpių keliu – vakar, šiandien, rytoj / [parengė Sigita Kantautienė, Aušra Jonušytė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorė Auksė Gasparavičienė; vertėjas Jeffrey Andrew Clarke]. – [Šepeta, Kupiškio r.: Durpeta], [2018] (Vilnius: BALTO print). – 144 p.: iliustr., faks., portr. – Gretut. tekstas anglų kalba.

UAB „Durpeta“ 80-osioms įkūrimo metinėms skirtame leidinyje rašoma apie įmonės istoriją, pradedant 1936 m., kai Lietuvos „Pieno centras“ Šepetoje pastatė durpių kraiko fabriką ir intensyviau pradėtos naudoti Šepetos pelkės durpės. Bėgant metams keitėsi ne tik pavadinimas, juridinis pavaldumas, vadovai ir personalas, bet ir pats įmonės veidas: nuo paprastų durpių presų pereita prie aukščiausio lygio perdirbimo įrangos, gaminama išskirtinės kokybės specializuota produkcija, skirta ne tik sodininkams mėgėjams, bet ir dideliems daržininkystės bei gėlininkystės ūkiams Lietuvoje ir užsienyje. Apie įmonę ir jos veiklą, gaminamą produkciją pasakoja buvę ir dabartiniai jos darbuotojai. Leidinys gausiai iliustruotas senosiomis ir dabartinėmis nuotraukomis, dokumentų faksimilėmis, pateikiama daug archyvinės medžiagos, statistinių duomenų.