Birželio 5 dieną bibliotekoje vyko prasminga edukacija vaikams apie tai, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas, ir tai – didžiausia mūsų stiprybė. Kartu su bibliotekininke Diana kalbėjomės apie tai, kad kai kurie žmonės gyvena su negalia ar tam tikrais sunkumais, tačiau jie taip pat nori gyventi visavertį gyvenimą, turėti draugų, džiaugtis kiekviena diena ir jaustis priimti.

Vaikai sužinojo, su kokiais iššūkiais kasdien susiduria žmonės su negalia – tiek fiziniais, tiek emociniais. Kalbėjome apie jausmus: kaip jaučiasi žmogus, kai jo nepastebi, kai nepriima ir kaip padeda net mažas gestas – šypsena, padrąsinantis žodis ar ištiesiama ranka.

Susipažinome su gestų kalba – bandėme išmokti paprastų žodžių gestais ir suprasti, kaip svarbu gebėti bendrauti net be žodžių. Taip pat mėginome pabūti aklųjų vietoje – užsirišę akis piešėme, bandėme orientuotis ir kalbėjome, kaip jaučiamės.

Vienas svarbiausių edukacijos momentų – pokalbis apie tai, kad kiekvienas turime tiek trūkumų, tiek stiprybių. Kartu ieškojome savo silpnųjų ir stipriųjų savybių, jas aprašėme, o iš visų vaikų apmąstymų sukūrėme bendrą simbolinę „Stiprybių gėlę“.

Edukacijos pabaigoje vaikai dalijosi savo baimėmis, sunkumais, bet ir tuo, kuo didžiuojasi – kur jiems sekasi, kur jaučiasi stiprūs. Tai buvo jautri, bet labai šviesi patirtis, padėjusi suprasti, kad kitoniškumas ne skiria, o jungia – jei tik gebame į jį pažvelgti su atjauta ir draugiškumu.