Romane „Radybos“ išryškėja trys pagrindinės temos, jų centre atsiduria vis kita žmonių grupė: teatro kūrėjai, egzortų dalyviai ir vaikai. Apmąstomi teatralų gyvenimo nuopuoliai, talento susidūrimas su priklausomybėmis, šlovės ir viešumo įtaka asmeniniam gyvenimui. Visi veikėjai išgalvoti, tačiau autorės aprašoma patirtis autentiška. Knyga intriguoja ryškiomis, vaizdingomis egzorcizmo seansų scenomis.

„Mano reikalas šioje knygoje klausti. Su kuo sutinkame – su šviesa ar su tamsa? Kam pasirašome? Kas yra mūsų tikrovė? Kitas pasaulis – ranka pasiekiamas. Ką randame? Radybos…“
Dovilė Zelčiūtė

Dovilė Zelčiūtė (g. 1959) – poetė, dramaturgė, eseistė. Jos kūryba versta į įvairias užsienio kalbas, Lietuvoje autorė pelnė reikšmingų literatūrinių premijų. D. Zelčiūtė labiau žinoma kaip poetė, tačiau užtikrintai žengia į prozos barus. „Radybos“ – trečiasis tokio žanro kūrinys.