Rašytojui išleisti knygą – pasidalinimo malonumas. Juk gražiausio saulėlydžio stebėjimas, įdomiausių pasaulio kraštų lankymas dar nenulemia gyvenimo prasmės.

Ši knyga apie žmogų, kuriam jausti dalinimosi malonumą – natūrali duotybė.

Net nežinau, ar aš norėjau parašyti šią knygą, ar knyga norėjo, kad ją parašyčiau. Kurdamas romaną keletą kartų galvojau, kad tai neaktualu, gal toms mintims verta likti tik dulkėmis... Tačiau mano aprašyti ateities įvykiai vis tiksliai pasikartodavo. Gal ir prasmę pradėjau matyti. Nes tai tikra. O tikri dalykai mano pasaulyje yra svarbiausi.

Knygos herojus norėjo gyventi ramų gyvenimą. Tačiau likimas pasiuntė jam tiek išbandymų, jog patirtų nuotykių ir sunkumų užtektų ir keliems žmonėms, imantiems iš gyvenimo viską.