Vladimiras Putinas sugebėjo išsilaikyti valdžioje, nepaisant vos katastrofa nevirtusio įsiveržimo į Ukrainą. Kaip jam tai pavyko? Atsakymas į šį klausimą glūdi Rusijos istorijoje. Neturėdama nei natūralių gamtinių sienų, kurias būtų galima lengviau ginti, nei ekonomikos augimui palankių sąlygų, Rusija šimtmečiais kovojo su to meto galingiausiomis, dažnai technologiškai už ją pranašesnėmis karinėmis galybėmis. Kad atremtų šiuos iššūkius, ji turėjo smarkiai engti savo žmones, todėl karas formavo jos raidą nuo carų iki sovietinių komisarų ir prezidentų.

Rusų tapatybė formavosi karo žaizdre. Ar tai būtų Viduramžių kova su skandinavų vikingais ir mongolų chanais, ar savo pačios imperijos plėtimas ir XIX a. susirėmimai Azijoje, ar XX a. karai, per kuriuos Rusija virto komunistine Sovietų Sąjunga ir kovojo prieš buvusią sąjungininkę – nacių Vokietiją. Visi šie konfliktai gausiai aplaistė Rusijos žemę krauju. Po Šaltojo karo nusilpusi valstybė galų gale atsigręžė į Putiną, o šis uždegė ją nauja, karinga, triumfališka beprotybe, atvedusia tiesiai prie karo Ukrainoje.

Šiuolaikiniais liudijimais papildyta Marko Galeotti knyga „Iškilusi ant karo pamatų“ griauna įvairius mitus ir pateikia išsamų Rusijos praeities bei dabarties vaizdą.

Tekstą iliustruoja skirtingų laikotarpių žemėlapiai ir spalvotų nuotraukų įklija.