„Aušvico arklininkas“  - sukrečiantis pasakojimas apie berniuką, kuris išgyveno ten, kur žmoniškumui nebuvo vietos. Tai – tikra Henrio istorija.

Henris Osteris buvo vos penkerių, kai 1933 m. į valdžią atėjo Adolfas Hitleris. Nuo tos dienos jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pat. Praėjus vos keliolikai mėnesių, jis atsidūrė pragare – Aušvico koncentracijos stovykloje, į kurią buvo deportuoti visi 2 011 Kelno žydų. Išgyveno tik 23.

Henriui teko alinantis darbas arklidėse, kur buvo veisiami nacių žirgai. Čia, tarp gardų, pilnų gyvulių, berniukas stengėsi tapti nepakeičiamas – vien tam, kad turėtų bent menkiausią galimybę išgyventi. Jis kentė badą, šaltį, prievartą ir vienatvę, tačiau laikėsi įsikibęs vilties, kad vieną dieną galės papasakoti savo istoriją.

„Aušvico arklininkas“ – tai širdį verianti išgyvenimo kronika, kurioje susilieja siaubas, neviltis ir nepalaužiamas troškimas gyventi. Ji skatina iš naujo permąstyti žmogaus žiaurumą ir tą neįtikėtiną stiprybę, kurią net didžiausiame pragare gali išsaugoti viltis. Tai ne tik asmeninis išlikimo liudijimas, bet ir svarbus priminimas ateities kartoms. Henrio istorija įprasmina visų, kurie tyliai pražuvo be pėdsako, atminimą.