Nors oras ir nelepino, o ir tikros žiemos nepriminė, vasario 22 dieną visi palėvenėliečiai rinkosi prie bendruomenės pavėsinės, žiemos varyti. Atėjusius persirengėlius pasitiko šventės vedėja čigonė Rasa ir pakvietė smagiai praleisti laiką. Čia sukiojosi nemažai linksmai nusiteikusių raganų, čigonų, kaukų, žydukų ir kitokių pamėklių, kurie šventės dalyvius mokė liaudiškų šokių, juokavo, išdykavo ir kvietė suktis linksmuose rateliuose, skambėjo linksma muzika, dainos, vaikai džiaugsmingai zujo aplinkui. Netrukus pasirodė Lašininis ir Kanapinis, kurie subūrė savo komandas, dalyvavo įvairiose rungtyse ir estafetėse.
Atvykusius svečius viliojo verdama arbata ir šventės vietoje kepamų blynų kvapas. Buvo renkamos ir apdovanojamos išradingiausios kaukės. Vyko blynų valgymo varžybos.
Nors šiemet žiema ir nevaryta išėjo, tačiau Lašininio ir Kanapinio kova vis tiek buvo arši. Žūtbūtinėje kovoje Kanapinis įveikė lengvai pasiduoti nenorintį Lašininį ir taip paskelbė apie ateinantį pavasarį, Gavėnią, darbų pradžią ir tinginystės pabaigą. Po šios kovos visi patraukė prie sukrauto laužo sudeginti Morės. Suliepsnojo Morė, o su ja kartu sudegė ir visos blogybės, ir žiema, po kurios būtinai ateis pavasaris.