Akimirkos iš vasario 20-osios dienos popietės, skirtos Tarptautinei gimtosios kalbos dienai ir knygos „Parašyta kupiškėniškai“ pristatymo.

O kas gi yra tos mūsų tautos šaknys? Tai mūsų papročiai, mūsų istorija ir svarbiausia – mūsų protėvių kalba. Mokslininkai sako, kad kalba yra mąstymo namai, tačiau tarmė yra tų namų širdis.

Mintimis kaip ir kam kilo pirmoji mintis, kad kupiškio kraštui reikia būtent tokios knygos ir kas buvo sunkiausia, pasidalino knygos sudarytoja Lina Matiukaitė.

Bibliotekininkė Lidija uždavė klausimą ir knygos „Parašyta kupiškėniškai“ kupiškėnų tarmės redaktorėms Liudai Kopūstienei ir Almai Pustovaitienei. Ar redaguoti tarmišką tekstą tai nėra turbūt tas pats, kas taisyti bendrinę kalbą?

Kupiškio literatų klubo narės Giedrė Murnikovienė, Irena Navikienė, Lina Rimšienė skaitė savo kūrybos tekstus, bei pasidalino mintimis: ar rašant šiai knygai jautė, kad grįžo į savo vaikystės namus, ar tarmiškai parašyti personažai tampa tikresni, artimesni. Visus sužavėjo Liudos ir Almos kartu perskaitytas nuotaikingas, šmaikštus Vilės Leščinskienės pasakojimas „Kaimo linksmybas”.

Klausantis kupiškėniškų dainų skambesio, kurias atliko Alma ir Ovidijus, pritariant kanklėms, turbūt tuo metu visi pajutome tą stiprybę, kad mūsų šaknys bus gyvos, o medis – stiprus!

Renginį užbaigėme visi sugiedodami kupiškėnų himną „Oi, jūs susiedai“ ir jaukiu pabendravimu prie kavos puodelio.

Nuoširdų DAKUI tariame visiems popietės dalyviams, viešnioms ir žinoma mūsų šauniosioms bendruomenės moterims už vaišes!