Vasario 19 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju, choreografu ir režisieriumi Andriumi Pulkauninku, kuris pristatė naujausią savo knygą „Jautrumo gravitacija“. Autorių susirinkusiems pristatė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja kultūrai Skaistė Bakanienė.

Susitikimo metu autorius atvirai pasakojo apie savo kūrybinį kelią, kuris buvo kupinas netikėtų posūkių. „Esu ir choreografas, ir režisierius – gyvenime prasisuko daug veiklų: muzika, vaizdo kūrimas, rašymas. Nors šiandien dažniausiai esu pristatomas kaip režisierius ar choreografas, niekada neplanavau turėti nieko bendro su scena“, – pasakojo A. Pulkauninkas. Jaunystėje jis planavo tapti mokslininku, studijavo biologiją Vilniaus universitete, yra įgijęs gamtos mokslų magistro laipsnį.

Mokslų metu pradėjęs kruopščiai užsirašinėti paskaitas, autorius netrukus atrado rašymą kaip būdą geriau suvokti ir įsiminti informaciją. Taip gimė ne tik užrašai, bet ir pirmieji literatūriniai bandymai – kartu su kursioku parašytas romanas. „Buvau biologas-literatas“, – juokavo autorius. Šis kelias natūraliai atvedė ir prie šeštosios jo knygos – „Jautrumo gravitacijos“.

Autorius pabrėžė, kad visos jo knygos rašytos pirmuoju asmeniu, nes taip išvengiama literatūrinės maskuotės ir tenka būti maksimaliai atviram. Romano pasakojimas konstruojamas dviem paralelinėmis linijomis: viena jų plėtojama detektyviniu principu, kita – atspindi tą patį personažą skirtingose laiko ir erdvės situacijose. Knygoje lyginamos panašios patirtys 1990 m. Lietuvoje ir 1997 m. Danijoje, atskleidžiamas Rytų ir Vakarų meno santykis.

Didelę gyvenimo dalį A. Pulkauninkas praleido Danijoje, dirbdamas su teatru, nors trupės branduolys išliko lietuviškas. Kadangi teatras yra kinetinis – apjungiantis šokį, vaizdą ir garsą – kūrėjai keliauja po įvairias pasaulio šalis.

Kalbėdamas apie knygos idėją, autorius akcentavo konfliktą tarp senosios teatro mokyklos ir naujo požiūrio, su kuriuo susidūrė Vakaruose. „Man reikėjo persimokyti jausti. „Jautrumo gravitacija“ – tai bandymas atsiauginti nuspardytus receptorius, kad vėl pradėtum jausti, kurtum žmogiškus santykius, o ne gyventum mazochistiškai“, – dalijosi autorius.

Įtraukiantis ir atviras pasakojimas paskatino diskusijas – renginio pabaigoje klausytojai uždavė klausimų, turėjo galimybę įsigyti autoriaus knygą. Atsisveikindama Skaistė Bakanienė padėkojo svečiui ir su šypsena pajuokavo, jog Kupiškyje jo lauks sugrįžtančio jau su teatro trupe.