Praėjo mėnuo nuo tų jaukių vakarų su kalėdinėmis knygomis, kurias skaitė Alizavos ir Palėvenėlės skaitytojų klubų narės. Laikas siužetus pastūmėjo į antrą planą, tačiau jausmai išliko – ir būtent jie pasirodė esantys patys stipriausi. Skaitytojos pabandė prisiminti ne detales, o tai, kas iš tiesų susigulėjo širdyje.

                  Palėvenėlės skaitytojų klubo atsiliepimai buvo surinkti nuotoliniu būdu – juos apibendrino ir atsiuntė bibliotekininkė Sandra. Tuo tarpu Alizavos klubo narės susitiko bibliotekoje gyvai: kad galėtų viena kitai papasakoti, ką perskaitytos knygos palietė jų viduje, kokius jausmus paliko ir kas ilgiausiai išliko atmintyje.

                  Skaitytojos įvardijo po vieną žodį, likusį iš kiekvienos knygos. Tai buvo meilė, gerumas, atleidimas, drąsa, net kerštas, primenantis, kad Kalėdos literatūroje nėra vien saldi pasaka.

Ne mažiau svarbus tapo paslapties ir stebuklo pojūtis: vaizduotė, žaislai, Kalėdų dvasios, senoviniai papročiai ir prietarai. Skaitytojos prisiminė Dikenso dvasią, Kalėdų magiją, sniego tylą ir vaikystės tikėjimą, kad bet kokia iš širdies įteikta dovana turi tikrą vertę.

                  Užrašiusios tuos vienintelius žodžius, skaitytojos juos kabino ant Kalėdų eglutės šakelių. Knygos buvo apibūdintos ir per kvapą – nuo jaukių namų bei duonos su medumi iki miško ir sniego. Aptarti personažai, kurie labiausiai įstrigo širdyje, pasidalinta ir asmeninėmis skaitymo patirtimis. Kai kurioms teko knygą trumpam atidėti į šalį ir tik nuslūgus emocijoms sugrįžti prie teksto.

                  Praradimai, baimės, nepasitikėjimas savimi ir ilgesys skaitytojoms persipynė su jaukių namų, židinio šilumos, vaikystės ir gamtos vaizdiniais. Skaitytos knygos priminė, kad Kalėdos gimsta ne iš tobulumo, o iš gebėjimo išlikti žmogumi net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.

Kalėdų knyga skaitytojoms tapo snaige, dovana, sapnu, atradimu, laukimu ar pamoka. Vienos norėtų dar kartą grįžti prie tų pačių istorijų ir kaskart atrasti naujų prasmių, kitoms norisi ieškoti dar romantiškesnių pasakojimų.

                  Besikalbant paaiškėjo, kad visos šios istorijos buvo ne tik perskaitytos, bet ir išgyventos. Jos dar ilgai išliks kaip tylus priminimas apie meilę, gerumą ir viltį – vertybes, kurios, kaip ir tikroji Kalėdų dvasia, niekada nedingsta.

                  Papuošus Kalėdų eglutę prisiminimais, buvo aptarti ir gruodį ant eglutės žaisliukų užrašyti knygų pageidavimai naujiesiems metams. Vienas iš jų – skaityti „žmonių istorijas, persmelktas tos šalies papročių ir gamtos“. Todėl Alizavos skaitytojų klubas vasario mėnesį nutarė skaityti Karen Swan keturių romanų ciklą „Laukinė sala“, o pavasarį susirinkus kartu aptarti šias knygas.