Mažos kelionės tarp puslapių... Taip pavadinta lietuvių kalbos mokytojos Jūratės Kuliukienės skirtukų kolekcija, kurią penktos klasės mokiniai turėjo galimybę apžiūrėti bibliotekoje.

Pamokos pradžioje mokytoja vaikų paklausė, kam reikalingas skirtukas? Atsakymas buvo aiškus ir greitas – skirtukas padeda pasižymėti vietą knygoje, kurioje baigei skaityti, kad kitą kartą galėtum tęsti savo kelionę nuo tos pačios vietos.

Tačiau mokytoja papasakojo, kad jos vaikystėje skirtukai nebuvo įprasti. Norėdami nepamesti skaitomos vietos, žmonės tiesiog užlenkdavo knygos puslapio kampą. Šis prisiminimas mokiniams leido suprasti, kad net toks mažas daiktas kaip skirtukas turi savo istoriją.

Vėliau penktokai buvo pakviesti atidžiai apžiūrėti visą kolekciją ir išsiaiškinti, kuo skirtukai skiriasi vienas nuo kito. Vaikai pastebėjo, kad jie skiriasi spalvomis, piešiniais, užrašais, formomis ir medžiagomis, iš kurių pagaminti. Vieni buvo spalvingi ir žaismingi, kiti – subtilūs, puošnūs ar primenantys aplankytas vietas.

Ypatingą susidomėjimą sukėlė brangiausi Jūratės kolekcijos skirtukai – ne pinigine, o prisiminimų prasme. Tai dukros parvežtos lauktuvės iš kelionių: medžiaginis skirtukas iš Londono, ažūrinis skirtukas su Eifelio bokštu iš Paryžiaus. Mokytoja pastebėjo, kad skirtukas gali būti puiki, nedidelė, bet labai miela lauktuvė, kuri ilgainiui tampa brangiu prisiminimu apie aplankytą šalį ar miestą.

Kolekcijoje yra ir skirtukas, atkeliavęs iš Jeruzalės, kurioje yra Raudų siena – viena svarbiausių žydų religijos vietų. Taigi kiekvienas skirtukas čia pasakoja ne tik apie knygą, bet ir apie žmones, šalis, kultūras bei gyvenimo patirtis.

Įdomi ir 2007 metų istorija. Tais metais Jūratė lankėsi Graikijoje ir plaukė į Hydros salą. Ten prie savo parodos dirbo garsus dailininkas Gregory Christeas. Menininkas ant Jūratei padovanoto skirtuko užrašė savo autografą. Šis mažas daiktas tapo ypatingu kelionės ir susitikimo prisiminimu.

Kitas skirtukas mokytojos kolekcijoje taip pat turi savo istoriją. Vienerius metus Jūratė dirbo tikybos mokytoja ir tuomet gavo dovanų skirtuką su prasmingais žodžiais: „Aš – Viešpaties tarnaitė.“

Po įdomios pažinties su kolekcija mokytoja penktokų paklausė, kas savo knygose turi skirtukų. Ranką pakėlė tik Emilė. Ji pasidalijo, kad savo knygose turi net tris skirtukus. O paklausus, ką mokiniai deda į knygas vietoj skirtukų, mergaitės prisipažino naudojančios atvirukus, o berniukai... dažniausiai nededa nieko.

Pamokos pabaigoje penktokai gavo kūrybinę užduotį – iki pirmadienio kiekvienas turi pagaminti savo skirtuką. Jis turi būti ne tik gražiai apipavidalintas, bet ir papuoštas prasmingais žodžiais.

Galbūt šie vaikų sukurti skirtukai taps pirmąja jų pačių kolekcija? O gal po daugelio metų vienas iš jų primins šiandienos pamoką, pirmąsias kūrybines idėjas ar mėgstamą knygą?

Juk skirtukas – tai ne tik maža juostelė tarp knygos puslapių. Tai mažas prisiminimas, maža kelionė ir mažas tiltas tarp žmogaus ir knygos.

Tad keliaukime tarp puslapių, atraskime knygas ir kurkime savo istorijas!