Gausybę talentų pažėrė rugsėjis.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės
M. K. Čiurlionis laikomas Lietuvos profesionaliosios muzikos pradininku. Jo kūryba jungia lietuviškąją tautinę dvasią su europinio modernizmo kryptimis. Ji įkvėpė daugybę menininkų Lietuvoje ir užsienyje. Jo vardu pavadintas M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, veikia Čiurlionio menų mokykla Vilniuje, vyksta tarptautiniai pianistų ir vargonininkų konkursai.

Pauliaus Širvio 105-osios gimimo metinės
Paulius Širvys – poetas, kurio eilės virto dainomis. Jo lyrikoje skambėjo meilės, gamtos ir ilgesio motyvai, o paprastumas pavertė eiles liaudiškomis dainomis, artimomis kiekvienam. Ne vienas kompozitorius kūrė muziką pagal jo tekstus, todėl Širvio kūryba gyvena ne tik knygose, bet ir dainose, kurias tebedainuoja kelios kartos. Tai poezija, kurios melodija išliks amžina.

Benjamino Gorbulskio 100-osios gimimo metinės
Benjaminas Gorbulskis – žmogus, sukūręs šimtus melodingų estradinių dainų, parašęs muziką teatrui, kinui, net operoms. Jo kūryba lydėjo kasdienį žmonių gyvenimą – skambėjo per radiją, estradoje, šventėse. Gorbulskio muzika sujungė profesionalumą ir liaudišką melodiką, o jo optimizmas bei kūrybinė energija įkvėpė daugelį atlikėjų. Jo melodijos – Lietuvos estradinės muzikos aukso fondas.

Virgilijaus Noreikos 90-osios gimimo metinės
Virgilijus Noreika, vienas ryškiausių XX a. operos solistų, garsino Lietuvą pasaulinėse scenose – nuo Milano „La Scalos“ iki Maskvos Didžiojo teatro. Jo balsas buvo ne tik techninio meistriškumo liudijimas, bet ir gyvas jausmo, dvasios išraiškos instrumentas. Kiekviena atliekama arija tapdavo pasakojimu, suprantamu net tiems, kurie nesekė siužeto. Noreikos muzika – tai išdidžios ir gyvos tautos balsas.

Ką bendro turi operos tenoras, poetas, estrados kompozitorius ir simbolizmo genijus? Visi jie savo kūryboje ieškojo garsų – balso, žodžio, melodijos ar net spalvų pavidalu. Muzika buvo jų kelias į žmogaus širdį, o kartu – į tautos atmintį. Jie rodė, kad menas gali būti paprastas ir kartu gilus, kad muzika – kalba, kuria galima prakalbinti ir vieną žmogų, ir visą tautą.

Šiandien prisimindami Noreiką, Širvį, Gorbulskį ir Čiurlionį, suvokiame, kad jų kūryba nėra tik praeitis. Ji tebėra gyva – skamba koncertų salėse, dainose, knygose ir paveiksluose. Tai mūsų kultūrinės tapatybės dalis.

Bibliotekininkė Daiva Tviskuvienė

Nuotr. D. Tviskuvienės