Metai, prabėgę tarp knygų, kupini smagių prisiminimų. Vartant senas fotografijas, rodos, atgyja net patys tyliausi bibliotekos kampeliai. Kiekviena jų – tai ne tik užfiksuota akimirka, bet ir gyva istorija apie žmones, kurie savo gyvenimą paskyrė knygai, kultūrai ir žmonėms. Neseniai įvykęs buvusių kolegų, senjorų bibliotekininkų susitikimas tapo nuostabia proga vėl atversti šį bendrą prisiminimų albumą.

Susitikimas nebuvo tik paprastas pasibuvimas prie arbatos puodelio. Tai buvo kelionė laiku atgal į tuos metus, kai biblioteka buvo kitokia, o iššūkiai ir džiaugsmai matuojami ne kompiuterių paspaudimais, bet gyvu žodžiu, ranka pildytomis formomis ir nuoširdžiu bendravimu. Susirinkusios kolegės dalijosi istorijomis, kurios šiandien kelia šypseną, o kartais – ir lengvą ilgesio atodūsį.

Prisiminta ir kupiškėniška tarmė. Literatų klubo „Lėvens balsai“ koordinatorė Lina Matiukaitė pristatė neseniai išleistą knygą „Parašyta kupiškėniškai“, o smagius literatūrinius vaizdelius ir eilėraščius išraiškingai perskaitė susitikimo dalyvės. Ir iš tiesų, nors technologijos keičia bibliotekų veidą, o lentynose atsiranda nauji formatai, profesinė meilė knygai ir pagarba skaitytojui išlieka ta pati vertybė, kurią vyresnioji karta išsaugojo iki šių dienų.

Žvelgiant į šias šviesias, gyvenimo išmintimi spindinčias moteris, tapo aišku viena: bibliotekininko profesija nėra tik darbas. Tai ir gyvenimo būdas, ir pašaukimas, kurio nei laikas, nei užtarnautas poilsis negali nutraukti. Šis susitikimas dar kartą įrodė, kad nors puslapiai albume geltonuoja, jame įrašytos istorijos ir smagūs prisiminimai išlieka gyvi...