Ką reiškia būti pilietišku žmogumi?

Spalio 1 dieną Alizavos bibliotekos skaitykloje vyko prasmingas ir įkvepiantis vyresniųjų klasių mokinių susitikimas su Kupiškio Garbės piliečiu, Nepriklausomybės Akto signataru Leonu Apšega. Jau pačioje pradžioje svečias mokiniams uždavė klausimą: kas yra pilietis? Koks pagrindinis dokumentas, kuriuo naudojasi kiekvienas pilietis? Kas yra referendumas? – pabrėždamas, kad tai yra piliečių valios išraiška.

Leonas Apšega prisiminė savo vaikystę: „Esu karo ir pokario vaikas. Gimiau 1940 metais. Girdėjau šaudymus, mačiau pokarį…“ – kalbėjo svečias. Pasakodamas apie 1990 m. rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą jis prisiminė, kokie aktyvūs tuomet buvo žmonės: salės prisipildydavo rinkėjų, o jų lūkesčiai buvo aiškūs – Lietuva turi išeiti iš SSRS, nes neturėjo jokių teisių, viskas buvo diktuojama iš partijos komiteto.

Nors pats L. Apšega teigė nenorėjęs būti išrinktas, nes manęs nesąs vertas, žmonių valia nulėmė kitaip – jis tapo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Įsimintinas išliko ir rinkimų varžovo, architekto Algimanto Nasvyčio, gestas – atvykimas su gėlių puokšte pasveikinti nugalėtojo. „Reikėjo pateisinti žmonių pasitikėjimą“, – sakė signataras.

Mokiniams buvo parodyti ypatingi dokumentai ir relikvijos: pirmasis Deputato pažymėjimas, balsavimo kortelė, parkeris, kuriuo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas 1990 m. kovo 11 d. 22 val. 41 min. Iš 130 deputatų už nepriklausomybę balsavo 124, o susilaikė tik 6 lenkų frakcijos atstovai.

Signataras dalijosi prisiminimais ir iš vėlesnės veiklos – tris kadencijas jis dirbo Kupiškio rajono meru. „Tai reiškia, kad nėra darbo valandų – dirbi visą laiką. Bet nebuvo sunku, nes meilė savo krašto žmonėms viską nugali“, – sakė L. Apšega.

Susitikimo metu svečias parodė ir pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos piliečio pasą (su 47 numeriu), akmenėlį iš nugriautos Lenino skulptūros...

Mokiniai dėkojo signatarui už įkvepiančią patirtį. Klausydamiesi pasakojimo jie suprato, kad laisvė – tai ne tik vadovėlio sąvoka, bet gyvas jausmas, kurį būtina saugoti ir perduoti ateities kartoms. Svečias jaunuoliams priminė, kad drąsa – tai ne visada garsūs žygiai, o dažnai tylus pasiryžimas veikti dėl teisingumo.

Susitikimo pabaigoje mokiniai linkėjo svečiui sveikatos, stiprybės ir toliau skleisti šviesą savo darbais bei žodžiais.