Jau ne vieną savaitę Alizavos bibliotekos lentynose akį džiuginę arbatinukai šiandien tarsi atgijo – prabilo parodos autorės, mokytojos Astos Davolienės lūpomis.

                      Jaukioje, šilumos ir bendrystės kupinoje popietėje vaikai ir suaugusieji susėdo prie dailių porcelianinių puodelių, gurkšnojo kvapnią raudonėlio arbatą ir klausėsi įkvepiančių pasakojimų apie arbatos kilmę, jos kelią iš Kinijos į pasaulį bei senąsias lietuviškas arbatos gėrimo tradicijas.

Mokytoja Asta ne tik dalijosi žiniomis apie arbatos naudą sveikatai, bet ir atvėrė savo ypatingos kolekcijos istoriją. Kiekvienas arbatinukas – tai savita istorija, prisiminimas ar brangi dovana. Nuo pirmojo mažo arbatinuko su gėlytėmis iki ypatingų, iš kelionių parsivežtų ar draugų dovanotų eksponatų – šiandien kolekcijoje jų jau daugiau nei 300.

                      Ši popietė tapo ne tik pažintimi su arbatinukų įvairove, bet ir prasmingu susitikimu apie bendrystę, tradicijas ir jaukumą. Arbata, kaip sakė Asta, sušildo, suartina ir suvienija – prie jos ne tik kalbamasi, bet ir susitaikoma.

                      Vaikams buvo ypač įdomu iš arti pamatyti išskirtinius arbatinukus, o moterims – prisiminti ar atrasti arbatos gėrimo kultūrą, kuri kviečia stabtelėti, pabūti kartu ir pasidalyti mintimis.

                  Tai buvo graži, jauki ir prasminga popietė, palikusi šilumą kiekvieno dalyvio širdyje.

                      Dėkojame mokytojai Astai Davolienei už įkvėpimą, istorijas ir bendrystės akimirkas!