Vaikai buvo labai susidomėję paruošta skaitymui aplinka, domėjosi gaubliu, jį ty rinėjo. Kiekvieną paveikslą išnagrinėjome, vaikai atidžiai apžiūrinėjo, pakomentavo, reiškė savo nuomonę. Po skaitinių ilgai nagrinėjo kiekvieną paveiksliuką individualiai. Jie buvo nustebę, kad visame pasaulyje mes nerasime tokio pat kaip AŠ, TU, JIS – mes esame kiekvienas unikalus....Hubertas visiems paaiškino, kad paskutinis paveikslėlis vadinasi „Galaktika“.

Sugalvojome savo svajones ir jas nupiešėme...

Svajones savo apkabinome, bet garsiai nesakėme, nes gali neišsipildyti!

Ačiū, Laimutei, už nuostabiai paruoštą medžiagą.