Mikalina Glemžaitė

GLEMŽAITĖ MIKALINA [1891 09 02 Kupiškyje – 1985 03 29 Vilniuje, palaidota Kupiškio miesto senosiose civilinėse kapinėse], etnografė, pedagogė.

1891–1908 m., 1920–1922 m. gyveno Kupiškyje.

Pradžios mokslą išėjo privačiai namuose, mokėsi Kupiškio parapijos mokykloje. 1908 m. įstojo į „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. Mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose, 1915–1918 m. gyveno Rusijoje. 1920–1922 m. Kupiškio pradžios mokyklos vedėja. 1927–1937 m. dirbo Kaune „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, 1930–1940 m. Dotnuvos žemės ūkio akademijoje dėstė rankdarbių ir siuvimo kursą. 1941 m. kaip aktyvi Šaulių sąjungos narė ištremta į Sibirą (Krasnojarsko kraštą), į Lietuvą grįžo 1946 m. 1948–1958 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Istorijos-etnografijos muziejaus restauratore, fondų vedėja, 1958–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute dėstė lietuvių tautinių drabužių istoriją. Rinko eksponatus, užrašinėjo tautosaką, rengė etnografines ir rankdarbių parodas. Sudarė 43 albumus su audinių pavyzdžiais. Išleido knygas: „Kupiškėnų vestuvininkai“ (1936), „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“ (1939), „Lietuvių tautiniai drabužiai“ (1955). Daug seserų Glemžaičių surinktų eksponatų, parengtų darbų yra Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose.

Glemžų šeimos namas (Maironio g. 12, Kupiškis) 1997 10 24 įtrauktas į kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 16790, statusas – valstybės saugomas, reikšmingumo lygmuo – regioninis.

1988 11 19 prie Glemžų namų (Maironio g. 12, Kupiškis) atidengta memorialinė lenta (aut. Leonas Perekšlis). Medinėje lentoje įrašas: „Šiame name gyveno kultūros ir švietimo veikėjos: Elvyra Glemžaitė-Dulaitienė 1893–1958, Stefanija Glemžaitė 1885–1974, Mikalina Glemžaitė 1891–1985“.

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

  1. Glemžų šeimos namas [interaktyvus]. Vilnius, 1997 [žiūrėta 2022 05 03]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
  2. Staškūnienė, Zita. Šventė, kuri nesibaigia: [prie Glemžų namo atidengta paminklinė lenta; autorius L. Perekšlis] // Komunizmo keliu. 1988, lapkr. 24, p. 3.