Unė Babickaitė-Graičiūnienė

BABICKAITĖ-GRAIČIŪNIENĖ UNĖ (Une Bye) [1897 04 19 / (pagal naująjį kalendorių 05 01) Laukminiškiuose (Kupiškio r.) – 1961 08 01 Kaune, palaidota Palėvenės (Noriūnų sen., Kupiškio r.) kapinėse], aktorė, pirmoji režisierė moteris Lietuvoje.

1897–1909 m. gyveno Laukminiškiuose, Kupiškyje, vėlesniais metais apsilankydavo pas motiną, giminaičius.

1905–1911 m. Uršulė mokėsi rusiškoje Kupiškio pradžios mokykloje, lankė Kupiškio bažnyčios kunigo Prano Čepulio organizuojamus lietuvių kalbos kursus, porą metų buvo daraktorka – mokė Kupiškio apylinkių vaikus skaityti, lietuviško rašto. 1909 m. Račiupėnuose (prie Kupiškio) klojimų teatre vaidino Agnietę P. Čepulio režisuotoje pjesėje „Šventoji Agnietė“, dainavo chore, deklamavo lietuviškuose vakaruose. 1911–1913 m. mokėsi Panevėžio mergaičių gimnazijoje, lankė mokytojo Mato Grigonio vadovaujamą „Aido“ draugijos dramos būrelį. 1914–1918 m. gyveno Petrograde, mokėsi Polako muzikos, dramos ir operos kursuose, Imperatoriškojoje konservatorijoje. Balys Sruoga jai sugalvojo naują sceninį vardą – Unė. 1918–1919 m. Kauno „Dainos bei scenos“ draugijos dramos būrelio vadovė. 1919 m. pabaigoje išvyko į JAV, režisavo įvairiose lietuvių bendruomenėse, vaidino amerikiečių filmuose. Aktorė nesutiko priimti JAV pilietybės, todėl baigiant kurti filmą „Džordžo Vašingtono gyvenimas ir laikai“, kuriame Unė vaidino prezidento mylimąją, buvo pakeista aktorė – kadruose stambiu planu jau vaidino amerikietė. 1926–1927 m. su vyru Vytautu Andriumi Graičiūnu gyveno Kaune, 1928–1935 m. – Anglijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, vaidino įvairiuose teatruose. 1935 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą. 1936–1939 m. – Šaulių sąjungos teatro vadovė. 1948–1950 m. – Vytauto Didžiojo universiteto dramos būrelio vadovė. Rinko eksponatus teatro muziejui (kolekcija eksponuojama Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje). 1951 m. birželio 19 d. kartu su vyru V. A. Graičiūnu ištremta į Sibirą (vyras lageryje mirė). 1953 m. grįžo iš lagerio, gyveno Kaune, vertėsi privačiomis užsienio kalbų pamokomis. Linas Broga parengė ir išleido knygas apie U. Babickaitę: „Atsiminimai. Dienoraštis. Laiškai“ (2001) ir „Laiškai, amžininkų atsiminimai“ (2005).

1990–1991 m. atstatyta aktorės Unės Babickaitės ir publicisto Petro Babicko gimtoji sodyba (Laukminiškių k., Kupiškio sen.) 2009 11 18 įtraukta į Kultūros vertybių registrą: unikalus kodas – 16599, statusas – registrinis, reikšmingumo lygmuo – regioninis.

1993 05 15 prie jos atidengta memorialinė lenta (aut. Leonas Perekšlis): „Šioje sodyboje 1897 m. gimė aktorė UNĖ BABICKAITĖ-GRAIČIŪNIENĖ“.

2002 12 24 Babickų sodyboje įkurtas Laukminiškių kaimo muziejus (Kupiškio etnografijos muziejaus padalinys), kuriame įrengta ir U. Babickaitės-Graičiūnienės gyvenimui bei kūrybai skirta ekspozicija.

2010 m. pagrindinė Laukminiškių kaimo gatvė pavadinta Unės Babickaitės vardu (Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2010 10 22 sprendimas Nr. TS-325 „Dėl gatvių pavadinimų“).

Nuo 2016 m. Kupiškio kultūros centras organizuoja Unės Babickaitės profesionalių teatrų festivalį „Art do“ (pirmasis vyko 2016 m. kovo mėn.), kurio metu žiūrovams labiausiai patikusio spektaklio kūrėjai apdovanojami Unės Babickaitės premija.

2016 m. pakeistas Kupiškio kultūros centro mėgėjų teatro „Provincija“ (rež. Nijolė Ratkienė) pavadinimas ir teatrui suteiktas Unės Babickaitės vardas (Kupiškio kultūros centro direktorės 2016 09 23 direktorės įsakymas Nr. V-99 „Dėl meno kolektyvo pavadinimo pakeitimo ir sąrašo patvirtinimo“).

Šaltiniai ir literatūra apie atminimo įamžinimą:

  1. Aktorės Unės Babickaitės ir publicisto Petro Babicko gimtoji sodyba [interaktyvus]. Vilnius, 2009 [žiūrėta 2022 05 04]. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.
  2. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus archyvo duomenys.
  3. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. duomenys apie Kupiškio rajono savivaldybės gatvių pavadinimus.
  4. Paulauskas, Henrikas. Išsaugokime atmintiną sodybą: [Babickų sodybą Laukminiškių kaime] // Komunizmo keliu. 1984, vas. 2, p. 3.
  5. Urbonienė, Eugenija. Sugrįžimas į sodais pražilusį kaimą: [Laukminiškiuose, prie Babickų sodybos, gegužės 15 d. atidengtos dvi atminimo lentos: aktorei, režisierei Unei Babickaitei-Graičiūnienei ir jos broliui rašytojui Petrui Babickui] // Kupiškėnų mintys. 1993, geg. 22, p. 1–2.
  6. Bujanauskienė, Irena. Kuo įdomus trečiasis muziejaus filialas: [apie Petro ir Unės Babickų tėvų sodybą Laukminiškiuose, kurioje įsikūręs muziejus] // Kupiškio žinios. 2008, bal. 24, p. 5.
  7. Banionienė, Jurga. Aktorės Unės Babickaitės atminimą įprasmino festivalis: [Kupiškio kultūros centre vyko pirmasis profesionalių teatrų festivalis „Art do“, Unės Babickaitės premija įteikta teatrui „Atviras ratas“ už spektaklį „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę] // Kupiškėnų mintys. 2016, kovo 31, p. 1, 3.