Renginiai

Brangūs, šilti, mieli prisiminimai...

2020 12 14

Ateina toks laikas, kai aplanko prisiminimai. Kartais tai būna prieš šventes, prieš kažkokias sukaktis. Tada kažko ieškai, apie kažką galvoji, prisimeni...
Vilnonės pirštinės ir kojinės, liemenės ir megztukai namuose buvo visada. Siūlams įsigyti, pirkdavo avį, kurią kirpdavo du kartus metuose. Vilną reikėjo išpurenti, išrinkti visas šiukšles. Vilnas karšė kažkur prie Kupiškio. Iš sukarštų vilnų vailokus vėlė Aluotų kaimo gyventojas Vladislovas Birka, Daukų kaimo gyventojas Napalys Skemundris. Sukarštas vilnas verpė Sokonių kaimo gyventoja Elena Kaulakienė, Aluotų kaimo gyventoja Ona Birkuvienė ir Šimonių miestelio gyventoja Albina Braknienė.
Prisimenu ir aš, kaip mama suverptus siūlus, suvytus į matkus, išplaudavo, išdžiovindavo ir nudažydavo norima spalva. Iš matkų siūlus vydavo į kamuolius. Reikėdavo ir man padėti. Ant mano ištiestų rankų būdavo uždedamas siūlų matkas ir mama juos suvydavo į kamuolį.
Lovatieses audė Utenos miesto audėjos Matuliauskienė Gindra ir jos sesuo Genė. Megztukus, liemenes mezgė Sokonių kaimo gyventoja Ona Puteikienė, Šepetos gyventoja Julė Greičiūnienė. Mano mama mezgė pirštines ir kojines. Pirštinės ir kojinės buvo mezgamos kasdieniam nešiojimui, prisimenu, daug jų buvo sunešiota. Turėjau mamos numegztas, įvairiaspalves dryžuotas kojines iki kelių. O kaip džiaugiausi, kai abi nešiojome vienodais raštais pirštines. O kai numezgė baltas pirštuotas pirštines... Taip ir prisimenu, kai po visų namų ruošos darbų, prie pakurentos krosnies sėdi mama, rankomis megzdama pirštines ar kojines.
Paruošti parodą padėjo Vitalija Raugalienė.
 
Adomynės padalinio vyresn. bibliotekininkė E. Namiejūnienė
Nuotraukos E. Namiejūnienės

Paskutinį kartą redaguota: 2020-12-21