Stračnių kaimo kapinės

Algirdas Leonas Balna

1928 - 2012

Algirdas Leonas Balna

Tautodailininkas Algirdas Leonas Balna gimė 1928 12 03 Vaitkuškyje (Ukmergės r.). Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Rudilius. 1955 m. baigė Vilniaus buhalterijos technikumą, dirbo „Laisvės“ kolūkyje vyr. buhalteriu. Nuo 1956 m. atsidėjo menui, pradėjo dirbti Kauno dailės kombinate. Medžio drožyba tampa pomėgiu. 1958–1962 m. lankė liaudies menininkų kursus prie VDI. Nuo 1959 m. gyveno Subačiuje. Čia pasistatė namus, kuriuos išpuošė savo darbais, jo sodyba daugelį metų turėjo „Pavyzdinės sodybos“ vardą. Nuo 1957 m. dalyvavo rajoninėse, zoninėse, respublikinėse, sąjunginėse parodose. Skulptūrose vyrauja siužetai iš lietuvių tautosakos. Iš monumentalių kūrinių paminėtinos skulptūros prie Subačiaus ambulatorijos ir mokyklos „Laukianti motina“, „Rūpintojėlis partizanams“ Stračnių kaimo kapinėse. Mirė 2012 09 03, palaidotas Stračnių kapinėse.

Algirdo Leono Balnos kapas

Petras Černiauskas

1904 - 1965

Petras Černiauskas

Gydytojas terapeutas Petras Černiauskas gimė 1904 07 20 Vytėnuose (Pasvalio r.). 1927 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1927–1937 m. studijavo VDU Medicinos fakultete. 1938–1965 dirbo Subačiuje. Buvo pirmasis valstybės išlaikomas gydytojas miestelyje, ambulatoriją įkūrė savo privačiame bute. 1944 m. kartu su I. Franckevičiumi liko vieninteliai gydytojai Kupiškio krašte. 1946 m. vadovavo Kupiškio aps. Sveikatos apsaugos skyriui. 1949 m. P. Černiausko iniciatyva Subačiuje atidaryti gimdymo namai (8 lovos), kurie 1952 m. perorganizuoti į gimdymo skyrių ir perkelti į kitas patalpas (Biržų g. 49). Čia buvo atidarytas Terapinis skyrius, perkelta ambulatorija. Subatėnų buvo labai gerbiamas ir mylimas daktaras. Mirė 1965 11 25, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse. Miestelio medikų iniciatyva ir subatėnų lėšomis 1970 m. ant jo kapo pastatytas paminklinis akmuo. 1991 m. Petro Černiausko vardu pavadinta viena Subačiaus gatvė (buv. J. Janonio).

Petro Černiausko kapas

Jonas Karazija

1900 - 1986

Jonas Karazija

Pedagogas Jonas Karazija gimė 1900 12 20 Jauniūnų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Panevėžio realinėje mokykloje, kilus I pasauliniam karui išvyko į Rusiją, mokėsi Petrogrado V (buv. Varšuvos I), Jakaterinodaro realinėse mokyklose. 1919–1920 m. dirbo Velžio ir Rodų (Panevėžio r.) pradžios mokyklų, nuo 1922 m. Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokyklos vedėju. Dėstė žemės ūkio klasėje, suaugusiųjų kursuose, organizavo jaunimo ir suaugusiųjų vakarus. J. Karazijos iniciatyva Subačiaus vls. savivaldybė pastatė 4 komplektų mokyklos pastatą. Nuo 1928 m. Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) narys, 1931–1933 m. ir 1939–1940 m. LTS Subačiaus apylinkės pirmininkas, 1934–1938 m. sekretorius, iždininkas, Vytauto Didžiojo komiteto Subačiaus skyriaus pirmininkas. 1931 m. Vilniaus vadavimo sąjungos Subačiaus skyriaus pirmininkas, 1935 m. šaulių būrio valdybos narys. 1944–1947 m. Subačiaus progimnazijos direktorius. 1947–1950 m. Subačiaus gimnazijos pirmasis direktorius. Atsisakęs šių pareigų iki 1963 m. dirbo mokytoju. 1945–1947 m. Subačiaus valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.), Vytauto Didžiojo ordino 3 medaliu (1931 m., už darbą Vytauto Didžiojo komitete). Mirė 1986 12 10, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse.

Jono Karazijos kapas

Nikodemas Mickevičius

1912 - 1996

Nikodemas Mickevičius

Visuomenės veikėjas, fotografas Nikodemas Mickevičius gimė 1912 02 17 Dvariškiuose (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, tarnavo pas ūkininkus. 1952–1955 m. su šeima gyveno Zarasuose, Kamajuose, vėliau iki 1972 m. dirbo Kupiškio melioracijos statybos valdyboje. Nuo jaunystės buvo aktyvus kultūrinio gyvenimo dalyvis ir organizatorius. 1924 m. dalyvavo I Dainų šventėje Kaune, dainavo Subačiaus miestelio ir stoties bažnyčių choruose, vaidino saviveikliniuose spektakliuose, kūrė jiems dekoracijas. Buvo Subačiaus bažnyčios vargonininkas. 4-ajam dešimtmetyje priklausė Subačiaus pavasarininkų kuopos valdybai. Domėjosi kraštotyra, išmokęs fotografuoti pokario metais Subačiuje įsirengė foto ateljė. Bandė verstis dailiaisiais amatais. Bendradarbiavo spaudoje. Mirė 1996 12 29 Subačiuje, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse.

Nikodemo Mickevičiaus kapas

Jonas Morkūnas

1918 - 2004

Jonas Morkūnas

Kunigas Jonas Morkūnas gimė 1918 11 18 Butrimų kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokykloje, 1933–1939m. – Kupiškio gimnazijoje. Studijavo Vilniaus, Kauno kunigų seminarijose. 1945 m. spalio 28 d. arkivyskupas Mečislovas Reinys jį įšventino į kunigus. Jaunojo kunigo primicijos vyko Subačiaus geležinkelio stoties bažnyčioje. 1950 m. birželio 21 d. buvo suimtas ir nuteistas 10 metų lagerio. 1956 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1956 m. rugpjūčio kunigavo Varėnos, Kaltanėnų, Švenčionių bažnyčiose. Nuo 1967 m. vasaros, 34 metus klebono pareigas ėjo Vilniaus Šv. Onos bažnyčioje. Klebonavimo metais bažnyčia restauruota, atnaujintas jos interjeras. Mirė 2004 09 30, palaidotas gimtųjų Stračnių kaimo kapinėse.

Jono Morkūno kapas

Povilas Šinskis

1878 - 1974

Povilas Šinskis

Fotografas Povilas Šinskis gimė 1878 09 26 Valiuliškiuose (Biržų r.). Skaityti ir rašyti pramoko iš žydo kromelniko. Bagdalavos gydytojo K. Zaborskio dėka išvyko į Maskvą, dirbo siuvėju. Ten susidomėjo fotografija, įsigijo reikiamą techniką ir, grįžęs į Lietuvą, Panevėžyje ėmė verstis siuvėjo bei fotografo amatais. I pasaulinio karo metais tarnavo divizijos štabo fotografu. Apie 1918 m. grįžo į Panevėžį, o 1922 m. įsikūrė Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje. M Šiaučiūno namuose įsteigė fotoateljė. 1932 m. pasistatė namuką Biržų gatvėje ir priestate įrengė foto ateljė. Mėgo fotografuoti gamtoje, žmonių sambūrius, daug objektų ir įvykių užfiksavo aplinkiniuose kaimuose (Geležiuose, Tiltagaliuose, Paežeryje, Palaukiuose, Karsakiškyje). Eksperementavo: darė stereofotografijas, foto montažus, vinjetes, naudojo trafaretus, spalvindavo nuotraukas. Ilgą laiką buvo vienintelis profesionalus fotografas Subačiaus apylinkėse, įamžino daugelį svarbiausių šio krašto įvykių, švenčių, kasdienį gyvenimą. Mirė 1974 08 03, palaidotas Stračnių kapinėse. Didelė dalis fotografo palikimo pasklidę privačiuose albumuose, nemažai nuotraukų saugo Kupiškio etnografijos ir Panevėžio kraštotyros muziejai.

Povilo Šinskio kapas

Kapinių vieta