Naujienos

Vilius Puronas – taip, aš galiu vadintis kupiškėnu

2021 06 18

Vilius Puronas... šio žmogaus atliktų darbų ir interesų ratas toks įspūdingas, kad kartais verčia suabejoti ar tai tikrai vieno žmogaus veiklos rezultatas – užtenka nors kiek atidžiau panaršyti internete, kad suprastume su kokio mąsto veikla ir darbais susiduriame. Vyresnės kartos žmonės puikiai prisimena, kuo garsėjo Šiaulių miestas sovietmečiu – įspūdingas ir analogų neturėjęs pėsčiųjų bulvaras buvo miesto vizitinė kortelė, o tūrinė reklama iš viso buvo neregėtas reiškinys ne tik Lietuvoje. Nenuostabu, kad šios idėjos autorius ir įgyvendintojas, miesto vyriausiasis dailininkas dizaineris V. Puronas tapo žinomu ir labai produktyviu dekoratyvių aplinkos humanizavimo sprendimų autoriumi ne tik Šiaulių mieste – jo saviti metalo plastinių konstrukcijų sprendimai miestų aikštėse ir skveruose prigijo ir tapo neatsiejama jų identiteto dalimi – kas nežino garsiosios ,,Lapės“ Šiaulių mieste ar figūrinės kompozicijos Panevėžio mieste šalia Nevėžio... beje, visai neseniai Pajuostėje, šalia Panevėžio esančiame karaliaus Mindaugo motorizuoto bataliono teritorijoje iškilo įspūdingo dydžio skulptūrinis šio autoriaus kūrinys – milžiniškas kardas, pakeltas ant metalinių konstrukcijų, primenantis šlovingus mūsų karinės istorijos momentus. Miniu čia tik nedidelę dalį iš įspūdingo kūrybinio sumanymų sąrašo – tiesiog nėra galimybių aprėpti tokią apimtį...
Tačiau ne tik dizaino sprendimai domina šį neeiline energija ir kūrybiniu produktyvumu apdovanotą kūrėją: knygų leidyba ir kolekcionavimas, Lietuvos bažnyčių istorijos, Kryžių kalnas ir mitologija, apie dešimt į Lietuvos rekordų knygą įrašytų rekordų – didžiausia ir sunkiausia Lietuvos knyga, pinigų kambarys Šiauliuose, skirtas lito atminimui – visa tai V. Purono darbai ir plačių interesų rezultatas...
Puiku, bet kuo čia dėtas Kupiškis? Toks klausimas kyla, tačiau atidesnio skaitytojo klausa neapgaus – Puronas, Purėnas – tai vis kupiškėnų krašto pavardės. Klausantis V. Purono pasakojimo apie Puronų giminės, turinčios šaknų Puponių, Migonių, Biriečių kaimuose, geneologiją atsekama giminystė (per Žekonių liniją) iki paties Lauryno Stuokos-Gucevičiaus. Visos prielaidos grindžiamos dokumentais, archyviniais tyrinėjimais – įdomi ta mūsų krašto žmonių istorija – daug atradimų dar mūsų laukia.
Yra toks namas Vilniaus gatvėje Kupiškio mieste – buvęs mokytojų Eidukų namas. Pokario metais tas namas svetingai priimdavo ir kitus Kupiškio gimnazijos mokytojus – ten kambarį nuomavosi ir jauna mokytojų Eugenijos ir Broniaus Puronų šeima. Čia 1947 metais gimęs V. Puronas su šeima gyveno iki 1951 metų, kol tėvai persikėlė gyventi ir dirbti į Panevėžį. Koks tuo metu buvo mokytojų ir mažojo Viliaus gyvenimas? Apie tai kalba fotografijos ir 3–4 metų vaiko prisiminimų fragmentai. Dėl vietos stokos visų fotografijų čia publikuoti nėra galimybės, tačiau kviečiame užsukti į biblioteką – kraštotyros ir edukacijų skyriuje surasite visą gausią Kupiškio viešajai bibliotekai padovanotą Viliaus Purono medžiagą – fotografijas, knygas, užrašus rūpestingai įkeltus į skaitmeninę laikmeną.
Ne tik giminystės ryšiai sieja V. Puroną su Kupiškiu. Mums gerai pažįstamas Henrikas Orakauskas iki atvykdamas gyventi ir dirbti į Kupiškį, kaip tik Šiauliuose kartu su V. Puronu, sukūrė savo pirmuosius metalo plastikos darbus – jų kūrybinis tandemas buvo labai produktyvus buvo geras kūrybinio bendradarbiavimo pavyzdys, todėl H. Orakauskas į Kupiškį buvo pakviestas jau kaip pripažintas meistras.
Kupiškio kraštas nedidelis – čia nėra įspūdingų gamtos ar kultūros paminklų, tačiau iš mūsų krašto kilę žmonės paliko ir palieka ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo, meno, kultūros ir kitose srityse – malonu jų gretose matyti ir V. Puroną – dizainerį, kraštotyrininką, rašytoją, kolekcionierių, mecenatą ir daugelio kūrybinių sumanymų autorių.

 
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius    Algirdas Venckus

Paskutinį kartą redaguota: 2021-06-21