Naujienos

NESPĖJUSI IŠDALINTI SAVO GERUMO

2021 03 23

Angelės Marijos Jonuškienės 70-osioms gimimo metinėms
(1951 03 23–2018 06 27)
 
 
„Skubu dėkoti Tau, Kūrėjau, / Kol nevėlu. / Aš vis einu, nes dar nespėjau / Išdalint gerumo...“ – atrodo dar taip neseniai rašė Angelė Marija. Labai gaila, kad nesulaukė 70-mečio, nesuspėjo išdalint savo gerumo ir kūrybos perliukų – beveik prieš trejetą metų, 2018-ųjų birželio pabaigoje, po labai ilgos ir sunkios ligos ji atgulė amžinojo poilsio gimtajame krašte...
 
Dzūkijos dukra A. M. Jonuškienė daugiausia savo gyvenimo metų atidavė pedagoginiam darbui Aukštaitijoje – beveik tris dešimtmečius (1983–2012) dirbo Subačiaus gimnazijos istorijos, pradinių klasių mokytoja. Energinga, išradinga, darbšti, kūrybinga mokytoja savo mokinius vedė įdomiu pažinimo keliu, daug dėmesio skyrė ne tiktai pamokai, bet ir įdomiai užklasinei veiklai.
 
Buvo labai imli įvairiems meniškiems darbams ir viskas jai sekėsi: fotografavo, dailiai mezgė ir siuvinėjo, kūrė savitus papuošalus, gilinosi į EBRU (tapybą ant vandens) ir šio meno mokė visus norinčius. Bet gal pati tikriausia ji buvo poetinėje kūryboje. Eilėraščius rašė nuo jaunystės, buvo Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Respublikinės poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ narė, Kupiškio Trečiojo amžiaus universiteto klausytoja. Kol leido sveikata, aktyviai dalyvavo įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose renginiuose Kupiškio rajone ir visoje Lietuvoje. Išleido poezijos rinkinius „Pasakoju gyvenimą“ (2012) ir „Svajonės užkalbėjimas“ (2016), eilėraščių knygeles vaikams „Žiedadulkės dukrelė“ (2012), „Prie bobų vasaros trobos“ (2013), „Duonelė žydi“ (2016). Jos kūryba spausdinta“ almanachuose „Kupiškis. 2014“ (2015) ir „Prošvaistės“ (2015), kituose leidiniuose, interneto svetainėse www.kupiskenukuryba.lt, http://zpasaulis.lt.
 
2016-ųjų pavasarį Angelė Marija labai atsakingai ir kruopščiai ruošėsi naujos knygos „Svajonės užkalbėjimas“ sutiktuvėms Subačiuje ir Kupiškyje, į jas kvietė savo buvusius mokinius, bendradarbius, pažįstamus, visus poezijos mylėtojus, tarsi jausdama, kad tai paskutinis jos kūrybos pristatymas. Apie savo kūrybą Angelė Marija yra rašiusi: „Pačiu netikėčiausiu laiku ateina mintys. Mokausi jas eiliuoti, išlieti spalvomis, raštais. Džiaugiuosi, jei jas perskaitęs, supratęs žmogus susimąsto, nusišypso, pasijunta laimingas. Todėl branginu pažintis su gyvenimo kelyje sutiktais žmonėmis, mokausi iš jų, lenktyniauju su greitai bėgančiais metais, turėdama prieš akis dideles svajones.“ Deja, laikas buvo negailestingas ir daugeliui svajonių nebeleido išsipildyti.
 
Angelė Marija 2012–2016 m. buvo labai aktyvi Kupiškio rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ narė, mielai dalyvaudavo renginiuose, su plunksnos sesėmis ir broliais keliavo po Lietuvą, bendravo su kitų rajonų literatais. Ji rašė ir taip: „Nuo skausmo gydausi malda. / Kartodama: aš dar gyva. / Vis dar gyva... / Tai Ukmergėj, tai Isos slėnyje sustoju.“
 
Minint 70-ąsias A. M. Jonuškienės gimimo metines, siūlome nors virtualiai pakeliauti po literatūrinius renginius, kuriuose ji dalyvavo. Gal kils noras ir poezijos knygas pavartyti.
 
Lina Matiukaitė
Kupiškio viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja

Paskutinį kartą redaguota: 2021-03-23