Kasmet gegužės 7-ają sugrįžtame į 1864–1904 metus – lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, carinės Rusijos siautėjimo metus, kai pirmiausia buvo suvaržyti kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai: kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Tai vienas iš juodžiausių mūsų tautos istorijos laikotarpių. Spaudos draudimas pristabdė mūsų kalbos ir tautinės kultūros raidą, švietimo plitimą, skatino liaudies tamsumą ir prietarus. Lietuvių kalba buvo uždrausta, imta bausti visus, kurie išdrįsdavo viešai kalbėti lietuviškai. Vartota tik „graždanka“ – visi lietuviški tekstai turėjo būti spausdinami rusiškomis raidėmis. Prasidėjo didysis nutautinimo darbas...

Tačiau iš tamsos visada prasiveržia šviesa... 1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas spaudos draudimas. Taip buvo tarsi pripažinta, kad nedidelė tauta per 40 metų laimėjo savo kovą prieš tamsą, žeminimą, pavergimą, stojo ginti tai, kas tautą daro didžią...

Virtualią parodą

„Spauda, Kalba ir Knyga“, skirtą spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti,

parengė bibliotekininkė Irėna Dugnienė