Paroda, skirta 1991 m. Sausio 13-ąjai


1991 m. Sausio 13-osios atminimą saugant
„...Praėjusio sekmadienio rytą Kupiškio miesto gatvės buvo nykios ir tuščios. Kruvini įvykiai Vilniuje prikaustė žmones prie radijo imtuvų ir televizorių. Sunerimę kupiškėnai laukė ir telefono skambučių iš Vilniaus. Išvakarėse, kai sutemos jau gaubė žemę, iš Kupiškio išriedėjo 15 autobusų, kurie nuvežė į Gedimino miestą daugiau kaip 500 žmonių, pasiryžusių saugoti ir ginti svarbiausius jo pastatus, „Ar jiems kas neatsitiko?“ – šis klausimas rūpėjo visiems, kurie liko namie.
                      Vidurdienį suskambo Kupiškio bažnyčios varpai. Jie pakvietė kupiškėnus į šv. Mišias, aukojamas už tuos, kurie žuvo Vilniuje, gindami Lietuvos Nepriklausomybę.“ – rašė „Kupiškėnų minčių“ korespondentas Alfonsas Briedis prieš 30 metų. Sunku patikėti kaip greitai prabėgo laikas...
                      Norime Jums virtualiai pristatyti 1991 m. Sausio 13-osios liudininkų prisiminimus, fotografijas ir video pasakojimą apie istorinius įvykius. Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir edukacijos skyriuje saugomas negausus tų įvykių liudininkų šviesios atminties Juozo Kraujūno ir LR Seimo nario Jono Jaručio fotografijų archyvas, tuo metu kartu su kupiškėnais vykusių į Vilnių ginti Seimo rūmų, Lietuvos televizijos ir radijo komiteto, Vilniaus televizijos bokšto bei įamžinusių istorines akimirkas. Siūlome peržiūrėti kupiškėno, dalyvavusio nepamirštamuose įvykiuose, Kazio Stančiko, pasakojimą apie 1991 m. Sausio 13-ąją Vilniuje.
 
                                                                                      Vyresn. bibliografė Jolita Pipynienė
Sausio 13-osios įvykių dalyvių prisiminimai

„...Vilniuje stovėjome prie Lietuvos Radijo ir televizijos pastato. Baimės nebuvo, visi linksminosi: koncertavo „Armonikos“ ansamblis, visi skandavo „Lietuva“, „Laisvė“. Kai pasakė, kad atvažiuoja tankai, netikėjom, kad mus puls, nes visur aplink žmonės, pilna autobusų, kurie buvo apstatyti aplink pastatą.

Vis dėlto mus puolė. Visur buvo ugnis ir staiga pamačiau ugnį ir prieš savo akis. Tik ji pataikė mano sūnui Valdukui, bet jį išgelbėjo tas magnetofonas, kurį buvo pasikabinęs ant kaklo. Aš tik pamačiau sūnelio rankose magnetofono rankenėlę ir išgirdau jį sakant: „Mama aš gyvas“.“

Šateikienė, Eugenija // Subatėnai – 1991 metų sausio 13-osios įvykių sūkuryje.- Subačius, 2007, p. 8

„...Per radiją išgirdome, kad grupė desantininkų bando užimti Ministrų Tarybos pastatą. Apsidžiaugėme, kai sužinojome, kad to jiems padaryti nepavyko.

Tačiau mūsų pakili nuotaika tęsėsi neilgai. Antrą valandą šarvuočiai ir tankai apsupo Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Pamatėme iš šarvuočių išlipusius desantininkus. Taikydamiesi iš automatų į mus, beginklius žmones, jie artėjo prie paradinių pastato durų.

Mes stovėjome prieš desantininkus susitvėrę rankomis ir skandavome: „Lietuva! Lietuva! Laisvė! Laisvė!“.

Kariškiai prasiveržė dešinėje pusėje. Kažkas pasakė, kad reikia grįžti į savo vietas. Atbėgome prie laiptų. Desantininkai stengėsi nustumti mus nuo jų, tačiau tai padaryti jiems buvo sunku. Mes tvirtai stovėjome, nors kulkos zvimbė virš mūsų.“

Jonas Babickas // Subatėnai – 1991 metų sausio 13-osios įvykių sūkuryje.- Subačius, 2007, p. 8

„...Tą naktį buvo tikrai labai baisu. Mes visi stovėjome ir laukėme, kas toliau bus. Tą tragišką naktį buvo baisus sujudimas, bet buvo tokių, kurie šoko, vaikščiojo prie laužų, grojo armonikomis. Bešnekant kilo sujudimas, visi šokdami ant gatvės pamatė, kad atvažiuoja tankai. Kilo baisi panika, bet žmonės toliau šoko ir grojo armonikomis. Visi šoko prie bokšto ir laukė. Aš buvau ant laiptų ir mačiau, kaip lėtai atvažiuoja tankai. Visur buvo girdėti tankų šūviai, bet niekur nepataikė. Netrukus prisistatė kareiviai. Jie pradėjo stumdyti žmones, gąsdindami šaudė į viršų, langus.“

Anicetas Čepė // Subatėnai – 1991 metų sausio 13-osios įvykių sūkuryje.- Subačius, 2007, p. 8

„Buvo apie antrą valandą nakties. Staiga kažkoks keistas ūžesys. Žmonės skubėjo link bokšto. Viskas vyko taip greitai, kad nebuvo laiko nieko galvoti. Bokštą apsupo didžiulė žmonių minia. Mes stovėjome tarp nepažįstamų žmonių, visi stipriai susikibę rankomis, susiglaudę pečiais. Burzgė šarvuočių motorai, griaudėjo šūviai, tačiau lietuviška daina skambėjo dar garsiau...“

Vitalija Pulikaitė ir Audronė Šimėnaitė iš Antašavos

„...Tankečių prožektoriai spigino mums į akis, gąsdino tankų trenksmas, bet vis tik pasigirsdavo žodis „Lietuva“. Subėgę į autobusus ilgai nepabuvome ir puolėme greitai iš jų per gatvę. Girdėjosi Jermalavičiaus kalba per garsiakalbį, kad visi eitume namo ir paliktume pastatą. O kulkos vis čaižiai kaukė, sproginėjo „paketai“, aidėjo trenksmai, nuo dūmų buvo sunku kvėpuoti...“

Angelė Vitkuvienė iš Noriūnų

1991m. SAUSIO 13-oji iki ir po jos

Kviečiame pažiūrėti

 

Paskutinį kartą redaguota: 2021-11-05 08:21



Galerija