Leidiniai apie Kupiškį

 

Daukų kaimo keliais / Zinaida Vainauskienė, Bronislava Stunžėnienė. – Panevėžys: UAB „Panevėžio spaustuvė", 2019. – 302 p.: nuotr.
Dviejų autorių prisiminimų knyga apie gimtąjį Daukų kaimą (Šimonių seniūnija). „Savo šaknimis ir širdimi visą gyvenimą tarsi nematomais siūlais esame sujungtos su Daukais, nors seniai čia nebegyvename. Gimtojo kaimo žemėje liko įmintos mūsų vaikiškos pėdos. Rašome todėl, kad Visagalis Laikas neišdildytų brangių kaimynų bei mūsų artimųjų paveikslų", – rašoma knygos įžangoje.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

IX-XII seliu 2020-2021

 

IX–XIII a. sėlių apranga: 2020–2021 [sieninis kalendorius] / [teksto autorė Daiva Steponavičienė; fotografas Artūras Moisejenko; dailininkė dizainerė Alicija Širvinskienė]. – [Vilnius]: Vita Antiqua, [2019]. – [28] p.: iliustr.
Kalendorius iliustruotas nuotraukomis, kuriose IX–XII a. sėlių kostiumai, sukurti remiantis Anykščių, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Rokiškio, Zarasų sėliškų vietovių bei Latvijoje ištirtų sėlių paminklų vėlyvojo geležies amžiaus archeologine medžiaga. 2017–2019 m. sukurta ir pagaminta 17 kostiumų (10 moterų ir 7 vyrų) iš natūralių medžiagų, vilnos, lino, žalvario, stiklo, odos, naudojant išimtinai rankų darbą. Kostiumus rekonstravo archeologė dr. Daiva Steponavičienė, drabužius, papuošalus ir kitus aksesuarus gamino profesionalūs audėjai, siuvėjai, pynėjai, mezgėjai, odininkai, juvelyrai. Kostiumus demonstruoja Kupiškio folkloro klubo „Kupkėmis" nariai: Daiva Palionienė, Vilius Bagdonas, Irena Gricienė, Ina Mudurienė, Raimondas Gurklys, Aušra Uldukienė, Ingrida Tubelienė, Alma Pustovaitienė, Donatas Vilkas, Rimantas Antanavičius, Liudvika Ruzgevičienė, Lina Vaitonienė.

 

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kelias Virselis

 

Kelias: Radžiūnai – Vilnius: Atsiminimų takais / Vanda Kašauskienė [redaktorius Juozas Misevičius]. – Vilnius: Žuvėdra, 2019. – 542, [2] p.: nuotr.
Radžiūnų kaime (Subačiaus valsčius) 1934 m. gimusi istorikė, profesorė V. Šimonytė-Kašauskienė prisiminimų knygoje pateikia nemažai archyvinės medžiagos apie savo gimtąjį kaimą, rašo apie šeimą, vaikystę, mokslą Palėvenės pradžios ir Noriūnų darbo valstiečių jaunimo mokyklose, nerimastingus karo ir pokario metus, tėvų Domininko ir Adelės Šimonių sušaudymą 1948 m. lapkričio 16 d., našlaičiais likusių šešių seserų ir brolių (vyriausiai buvo aštuoniolika, mažiausiai – pusantrų metų) likimus, skurdų gyvenimą Subačiaus geležinkelio stoties miestelyje 1948–1951 m., mokslą gimnazijoje ir darbą šio miestelio bibliotekoje. Toliau knygoje autorė rašo apie savo gyvenimą Šiauliuose, studijas ir dėstytojavimą Vilniaus universitete, darbą Mokslų akademijos Lietuvos istorijos institute, permainas šalies gyvenime ir šeimą.

 

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kukaukos-sviesuoliai nekokybiskas

 

Kukaukos šviesuoliai / [sudarytojas Vidmantas Jankauskas, kalbos redaktorė Vida Žilinskienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2019]. – 221, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Kupiškėnų biblioteka / 20).

 

Knyga apie Noriūnų seniūnijoje esantį kaimelį, iš kurio yra kilę keletas žymių Laumenskių ir Mikalauskų giminės atstovų. Skelbiamas V. Jankausko įžanginis straipsnis „Iš Kukaukos istorijos", Elenos Laumenskaitės-Baronienės atsiminimai, laiškai, amžininkų atsiminimai apie Kukauką ir su ja susijusius žmones.

 

 

_____________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kupiskenu.-uteniskiu-snektos

 

Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje / Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė, Regina Rinkauskienė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. – 240 p.

 

Trejus metus buvo rinkta ir tiriama tarminė medžiaga iš penkiolikos kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektų punktų. Siekiant įžvalgų patikimumo, sąmoningai buvo pasirinktas nedidelis rytų aukštaičių patarmių plotas, esantis intensyvių kalbinių ir tarminių kontaktų zonoje: šios šnektos turi tiesioginį kontaktą su latvių kalba (kai kurie punktai ribojasi su Latvija) ir kaimyninėmis patarmėmis (kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių). Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas kupiškėnų patarmei, nes buvo iškelta hipotezė, kad pačios mažiausios ir intensyviausius vertikaliuosius ir horizontaliuosius ryšius patiriančios kupiškėnų patarmės paribio šnektos XXI a. kinta sparčiau nei didesnių ir įvairiais aspektais perspektyvesnių ar „stipresnių" uteniškių ar panevėžiškių patarmių šnektos. Siekiant atskleisti kupiškėnų paribio šnektų vartotojų kalbines nuostatas, 2015 m. buvo parengtas ir įvykdytas kupiškėnų patarmės Papilio punkto atstovų sociolingvistinis tyrimas.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kupiskenu-kulturos-kelias Virselis

 

Kupiškėnų kultūros kelias / [sudarytoja Aušra Jonušytė; tekstų autorės Aušra Jonušytė, Jolita Janušonienė, Karolina Vaižmužytė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorius Algirdas Petrulis]. – Kupiškis: Kupiškio kultūros centras, 2019 (Vilnius: UAB „Petro opsetas"). – 163, [1] p.: nuotr.

 

Knygoje aprašomos kultūros renginių Kupiškio krašte ištakos nuo XIX a. pabaigos, saviveiklininkų sambūriai tarpukariu.
Didesnis dėmesys skiriamas kultūrinei veiklai nuo 1950 m., Kupiškio kultūros namams jau pritaikius buvusį sinagogos pastatą ir įsikūrus 1982 m. užbaigtuose statyti naujuose šiuolaikiškuose rūmuose. Pateikiama trumpa informacija apie buvusius kultūros namų vadovus, specialistus, saviveiklos kolektyvus, spausdinami darbuotojų prisiminimų, straipsnių iš rajono laikraščių fragmentai. Atskiras skyrius skiriamas mūsų krašto pasididžiavimui – „Senovinėms kupiškėnų vestuvėms".
Chronologine tvarka vienu kitu sakiniu arba truputį išsamiau apžvelgti tik reikšmingesni ir įvairesnės paskirties renginiai. Nenorėta labai išplėsti ir didinti knygos apimties, tačiau ir iš to, kas paminėta, skaitytojai gali susidaryti vaizdą apie krašto kultūros išskirtinumą, sužinoti, ką kultūros darbuotojai nuveikė kurdami Kupiškio miesto kultūrinio gyvenimo mozaiką.
Leidinys gausiai iliustruotas Kupiškio kultūros centro meno mėgėjų kolektyvų ir renginių nuotraukomis.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Kupiskis-2018 Virselis

 

Kupiškis. 2018: kultūra ir istorija: [almanachas] / [sudarytojas Vidmantas Jankauskas; redaktorė Danguolė Gudienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, [2019]. – 183, [1] p.: iliustr., faks., nuotr.

 

Nuo 2003 m. dailėtyrininko, žurnalisto V. Jankausko iniciatyva leidžiamo kasmečio kultūros ir istorijos almanacho 16-asis numeris daug solidesnis savo apimtimi (jau 184 p., dvigubai storesnis, negu pirmasis numeris) ir įvairesnis turiniu. Visų pirma akį patraukia viršelis, kuriame IX-XIII a. sėlių drabužiais apsirėdę folkloro ansamblio „Kupkėmis" nariai. O ką gi rasime almanachą pavartę? Kaip jau įprasta, leidinys prasideda rubrika „Metų renginys" – Virginija Juškienė aprašo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtus renginius. Seniausi mūsų krašto istorijos šaltiniai publikuojami istoriko Alvydo Totorio straipsnyje „1603 metų Salamiesčio valdos inventorius". Alizavos kraštui skirtos trys V. Jankausko publikacijos: „Palėvenėlės Glemžų giminė", „Prūsagalė" ir „Pora epizodų iš partizaninio karo Kupiškio krašte ir dviejų šeimų istorijos". Skapiškėnus labiausia sudomins straipsniai apie jų krašte gimusius ar gyvenusius žymius žmones: „Jadvygos Vencevičaitės-Kutkuvienės laiškai artimiesiems", Aušros Jonušytės „Vasaros pokalbiai prie puodelio kavos su akademiku, Kupiškio garbės piliečiu Vytautu Merkiu", Aldonos Vasiliauskienės „Kotrynietė iš Skapiškio – sesuo Leonė" ir „Sėjęs Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Prasmingi kunigo Antano Vaškevičiaus darbai". Prisiminimais dalinasi grafiko Eduardo Jurėno našlė Vilija Jurėnienė, miškininkas Vidmantas Markevičius ir Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis. Pristatoma architekto, tapytojo Vytauto Bugailiškio ir poetės Gerdos Jankevičiūtės kūryba, publikuojamas pluoštelis Pirmojo pasaulinio karo metais Kupiškyje darytų nuotraukų, spausdinama kultūros renginių kronika ir naujausių leidinių apie Kupiškio kraštą bibliografija.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Mano-prisiminimai VirselisMano prisiminimai / Gediminas Kaluina [redaktorė ir sudarytoja Lina Matiukaitė; kalbos redaktorė Virginija Juškienė]. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla ir spaustuvė, 2019. – 313, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Kupiškėnų biblioteka / 19).

 

Ši prisiminimų knyga – dovana iš praeities mums visiems, kurią paliko kupiškėnas biomedicinos mokslų daktaras, aukščiausios kategorijos chirurgas, mecenatas G. Kaluina (1929–2018). Aprašydamas savo vaikystę Petrošiškio ir Laukminiškių kaimuose, mokslą Lebedžių ir Virbališkių pradžios mokyklose, Kupiškio ir Panevėžio gimnazijose, medicinos studijas Kaune ir Charkove, nuveiktus darbus tiek profesinėje, tiek visuomeninėje veikloje, savo tėvų, savo giminės ir savo kartos žmonių likimus, prisiminimų autorius skvarbiai ir jautriai pažvelgė į laiko tėkmę, istorijos lūžius, visada išlikdamas pilietiškas žmogus ir karštas Lietuvos patriotas. Aktyvus visuomenininkas didelį dėmesį skyrė Kupiškio krašto istorijos paveldo tvarkymui ir įamžinimui. Aprašomi nebeveikiančių pradžios mokyklų, partizanų veiklos, sunaikintų sodybų, senųjų kapinių atminimo įamžinimo darbai, kuriems autorius negailėjo nei laiko, nei savo asmeninių lėšų. G. Kaluina prisiminimus rašė 2010–2011 m., jau sulaukęs garbaus amžiaus, naudojosi šeimos ir įvairių organizacijų archyvuose sukauptais dokumentais, nuotraukomis. Padėkos verti jo artimieji, suvokę prisiminimų vertę ir nepalikę užrašų dūlėti namų lentynoje.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Po Simoniu dangumi virselis

 

Po Šimonių dangumi / [sudarytojai Renata Misiūnienė, Gintautas Černius]. – Panevėžys: UAB „Panevėžio spaustuvė", 2019. – 171, [1] p.: nuotr.

 

Pažintiniame leidinyje apie Šimonių parapijos sakralines vietas pateikiama išsami informacija apie Šimonių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir joje tarnavusius kunigus, vargonininkus ir bažnytinius chorus, veikusias katalikiškas organizacijas. Rašoma apie parapijos kapines, kaimų ir sodybų kryžius, koplytstulpius ir kitus paminklus, garsiuosius Žolinės atlaidus. Knyga gausiai iliustruota istorinėmis ir šiandienos nuotraukomis.

 

 

______________________________________________________________________________________________________________________________

 

Skapiskis virselisSkapiškis. Senovė ir dabartis / [vyriausioji redaktorė ir sudarytoja Aušra Jonušytė]. – Vilnius: Versmė, 2019; Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2019. – 1086, [2] p.: iliustr., nuotr. – (Lietuvos valsčiai, kn. 37).

 

Tai septynerius metus rengta 37-oji Lietuvos valsčių serijos monografija, skiriama Skapiškio (Mituvos) 500 metų jubiliejui (2019), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (2018), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (2020). Monografijoje publikuojami 33 straipsniai, kuriuose aprašomas Skapiškio krašto gamtinė aplinka, archeologiniai radiniai, istorija, sakralinių pastatų architektūra ir meno kūriniai, parapijos dvasininkų ir parapijiečių veikla, pokario metų partizaninis judėjimas, tremtinių likimas, etninis paveldas, muzikavimo tradicijos, žymiausi krašto paminklai, vietovardžiai, mokyklos ir bibliotekos istorija, kultūros namų ir miestelio bendruomenės veikla. Atskiri išsamūs straipsniai skiriami žymiems Skapiškio krašto žmonėms: paskutiniam tarpukario Lietuvos ministrui pirmininkui Antanui Merkiui, aktorei Eugenijai Bajorytei-Adomaitienei, istorikei Aldonai Vasiliauskienei ir kt. Publikacijų autoriai ne tik žymūs Lietuvos mokslininkai (Mantas Arbūzas, Arūnas Bubnys, Gaila Kirdienė, Dalia Klajumienė, Vytautas Merkys, Alfonsas Motuzas, Marija Rupeikienė, Antanas Rupeika, Stasys Skrodenis, Aldona Vasiliauskienė, Jolanta Zabulytė ir kt.), bet ir skapiškėnai bei kupiškėnai (Violeta Aleknienė, Roma Bugailiškienė, Aušra Jonušytė, Stanislava Mažeikytė, Vidmantas Markevičius, Aliutė Elena Markevičiūtė, Jolita Pipynienė, Vita Vadoklytė). Monografija gausiai iliustruota archyvinėmis ir šiandienos nuotraukomis.

 

_________________________________________________________________________________________________________________________________

 

Uoginiu-kaimo virselis

 

Uoginių kaimo šviesuolis Adomas Petrauskas ir jo muziejus: Adomas Petrauskas, a learned person in the village of Uoginiai, and his museum / [sudarytoja Aušra Jonušytė; tekstų autorės Aušra Jonušytė, Skaidrė Urbonienė; dailininkė Giedrė Ringelevičienė; kalbos redaktorius Algirdas Petrulis; vertėjas Jeffrey Clarke]. – Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2019 (Vilnius: UAB „Petro opsetas"). – 111, [1] p.: nuotr. – Gretut. tekstas anglų kalba.

 

Knygoje rašoma apie kraštotyrininką, muziejininką Adomą Petrauską (1914–2004), jo 1969 m. įkurtą muziejų, šio muziejaus pastatų kompleksą, etnografijos, istorijos, dailės, raštijos, gamtos ir archeologijos eksponatus, žymiausius lankytojus. 1996 m. A. Petrauskas savo muziejų padovanojo Kupiškio rajono savivaldybei ir jis tapo Kupiškio etnografijos muziejaus filialu, kuriame 7136 eksponatai. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„KUPISHOK"

Papildoma informacija